Neseniai Seimui pateiktos Krašto apsaugos ministerijos (KAM) paruoštos Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo pataisos, kuriose numatoma, kad žmonėms, atlikusiems bazinius karinius mokymus, būtų įvestos tam tikros skatinimo priemonės, o viena jų – pirmenybė stojant į aukštąsias mokyklas.
Dokumente teigiama, kad „Nuolatinę privalomąją karo tarnybą atlikusiems ar bazinius karinius mokymus baigusiems asmenims taikomos šios lengvatos: <...> nustatant stojančiųjų pirmenybę į valstybės finansuojamas studijų vietas pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas, papildomai atsižvelgiama į atliktą nuolatinę privalomąją karo tarnybą ar baigtus karinius mokymus“.
Toks siūlymas sulaukė kai kurių Seimo narių prieštaravimo, nes, anot Darbo partijos frakcijos seniūno Vytauto Gapšio, taip gali būti skatinama diskriminacija, kadangi Konstitucijoje nustatyta, kad tik asmens gebėjimai gali būti pagrindiniu kriterijumi priimant į aukštąsias mokyklas.
Pateisinimas – valstybės interesas
Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovas Henrikas Mickevičius, paklaustas, ar tokie KAM ketinimai “nekvepia" galima diskriminacija dėl lyties, nes karinę tarnybą Lietuvoje dažniausiai atlieka vyrai, sakė: „Sunku tiksliai atsakyti į tokį klausimą, reikia žinoti daugiau detalių, bet pirma mintis, kuri ateina į galvą yra tai, kad tokia praktika Lietuvoje nebūtų išimtis, nes ir kitose šalyse esama tokios tvarkos. Jungtinėse Amerikos valstijose, žmonėms, kurie tarnavo kariuomenėje, suteikiamos geresnės galimybės studijuoti.“
Pašnekovo teigimu, diskriminacija laikoma skirtingas žmonių traktavimas, kuomet jo negalima racionaliai pateisinti: „Jei valdžia pateiktų kokius nors įtikinamus argumentus, kad šie įstatymo pakeitimai susiję su kokiu nors labai svarbiu valstybės interesu, pavyzdžiui, nėra žmonių, kurie tarnautų kariuomenėje, o kariuomenės reikia, tuomet tai būtų laikoma viena iš jaunuolių skatinimo priemonių eiti tarnauti kariuomenėje. Jeigu tokie pokyčiai būtų logiškai argumentuoti, pateikti skaičiai ar kitokie įrodymai bei tyrimai, kad tai padaryti būtina, tuomet didelės problemos čia nebūtų.
Žmonės visuomenėje skirstomi labai įvairiais aspektais – moterys ir vyrai, jaunesni ir vyresni, juk jaunesnėms šeimoms suteikiamos lengvatos įsigijant pirmąjį būstą ir pan.“
Galima diskriminacija ne tik dėl lyties
Anot H. Mickevičiaus, jei vis tik tokiems pokyčiams logiško pagrindimo neatsirastų, tuomet būtų galima kelti klausimą dėl diskriminacijos: „Diskriminacija dėl lyties yra tik vienas iš galimų pagrindų, juk žmonės, kurie nėra tinkami karinei tarnybai, taip pat galėtų teigti, kad yra diskriminuojami, lygiai taip pat su vyresnio amžiaus žmonėmis, kurie, galbūt, norėtų studijuoti, bet negali tarnauti kariuomenėje. Žinoma, tokie pasvarstymai yra bendro pobūdžio ir daug kas priklausytų nuo realaus konteksto.“
Apie tai, kad šios siūlomos įstatymo pataisos kertasi su Konstitucijoje esančiu teiginiu apie aukštojo mokslo prieinamumą, kur pagrindinis kriterijus turi būti asmens gabumai, pašnekovas sakė: „Galima surasti labai daug teiginių, kurie leistų kvestionuoti šią idėją, bet apskritai kalbant, ši situacija neturėtų kokių nors neigiamų pasėkmių, ypač, jei valdžia pateiktų objektyvų pagrindimą".
ŠMM pokyčiams nepritaria
Švietimo ir mokslo ministerijos specialistai, paprašyti pakomentuoti tokius KAM planus, pateikė labai trumpą ir konkretų atsakymą: „Švietimo ir mokslo ministerija nepritarė tokioms įstatymo pataisoms. Taigi, galutinį žodį tars Seimas“, – buvo rašoma atsiųstame komentare.
