2011 metais Kinija įsigijo 490 tonų aukso – tai perpus daugiau nei 2010-aisiais.
Kyla nemažai klausimų
Londono aukso tarpininkų kontoros „Sharps Pixley“ atstovo Rosso Normano teigimu, tokio milžiniškų aukso kiekio importas kelia nemažai klausimų, rašo forbes.com.
Kas Kinijoje perka auksą? Iš pagrindinio šalies Liaudies banko pareiškimų galima spręsti, kad tai yra šio banko veiksmai. Banko atstovas Zhang Jianhua teigimu, šiais laikais nė viena turto forma negali būti visiškai saugi. „Vienintelė galimybė bent kiek sumažinti rinkoje egzistuojančią riziką yra laikyti turtą tvirta valiuta – auksu“, – paaiškino Z. Jianhua.
Rizikingas manevras
Vis dėlto spėjimas, kad auksą perka Kinijos pagrindinis bankas, ganėtinai nerealus. Pirma, Kinijos valdžia itin retai iš anksto informuoja apie trumpojo laikotarpio investavimo strategijas. Antra, šio banko perkamoji galia dabar yra gana ribota. Kinijos užsienio valiutos ištekliai paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su trečiuoju metų ketvirčiu, sumažėjo 20,6 mlrd. JAV dolerių Trečia, aukso pirkimas Kinijos centriniam bankui būtų pernelyg rizikingas manevras.
Šalies centrinis bankas jau ir taip yra ne itin mokus. Liaudies bankui reikia pajamas generuojančių aktyvų, kuriais būtų galima įvykdyti įsiskolinimų padengimo įsipareigojimus. Tokiu atveju aktyvų laikymas auksu tik dar labiau komplikuotų Kinijos centrinio banko veiklą. Be abejo, tai nereiškia, kad bankas visai neperka aukso – taip paprasčiausiai nebūna. Šiuo metu Kinijos centrinis bankas susiduria su tokiais suvaržymais, kurie neleidžia pirkti daug realių pajamų nekuriančio turto.
Dovanų ar baimei nugalėti?
Be šalies centrinio banko, auksą į Kiniją galėtų importuoti kiti valstybinio sektoriaus subjektai. Bet ir čia aukso paklausa nėra didelė. Be abejo, pramonės sektoriuje visuomet yra tam tikra aukso paklausa, bet Kinijoje ji yra patenkinama pirmiausia dėl vietinės rinkos produkcijos. Kinija yra didžiausia aukso gamintoja pasaulyje. Taigi belieka vienintelis variantas – aukso paklausą Kinijoje suformavo paprasti šalies piliečiai.
Kodėl kinai perka auksą? Paprasčiausias paaiškinimas – tai tiesiog sezoninis reiškinys. Auksas perkamas vien todėl, kad kinai tradiciškai yra pratę pirkti ir dovanoti auksines dovanas. Vis dėlto tai sunkiai paaiškina, kad aukso paklausa Kinijoje nesustodama didėja dar nuo pernai liepos.
Kiek įtikinamesnis paaiškinimas – kinai pinigus auksui įsigyti leidžia todėl, nes bijo infliacijos padarinių. Paaiškinimas logiškas, bet ir vėl netinkantis šiandienės Kinijos situacijai – aukso pirkimas didėjo būtent tuomet, kai infliacijos lygis šalyje galiausiai stabilizavosi. Vadinasi, turi būti kita priežastis.
Saugaus rytojaus garantas
Tiksliausiu šios tendencijos paaiškinimu turėtume laikyti teiginį, kad kinai auksą perka reaguodami į kapitalo išplaukimą iš šalies – auksas Kinijos žmonėms tampa saugiu pakaitalu iš šalies išeinančiam kapitalui.
Realus Kinijos ekonomikos lėtėjimas buvo pastebėtas tik pernai rugsėjį, tačiau Kinijos viduje pesimistinės nuotaikos dėl šalies ekonominės padėties buvo juntamos jau keletą mėnesių anksčiau.
Kaip neseniai teigė „Wall Street Journal Asia“ analitikas Josephas Sternbergas, Kinijos žmonės vis labiau praranda tikėjimą spartaus Kinijos ekonominio augimo istorija, apie kurią buvo tiek daug pasakojama pastaruosius keletą metų. Statistika apie realų kapitalo išplaukimo iš Kinijos mastą yra gana padrika, bet skaičiuojama, kad per trečiąjį praėjusių metų ketvirtį jis sudarė 34 mlrd., o paskutinįjį ketvirtį – 100 mlrd. JAV dolerių. Pasak specialistų, Kinijos ekonominė padėtis yra įtempta. Apie tai viešai jau kalba ir šalies politikai, nepamiršdami paminėti neigiamus Europos finansinės krizės padarinius Kinijos ekonomikos stabilumui.
Kinijai tokia padėtis išties grėsminga. Pirma, aukso pirkimas yra pirmasis signalas apie Kinijos žmones apėmusią paniką. Antra, kapitalo išplaukimas iš šalies ir didelių aukso atsargų pirkimas sumažina Kinijos ekonomikos likvidumą būtent tuomet, kada jo labiausiai reikia.
