Psichoterapeutas Andrius Kaluginas pastebi, kad darbdaviai dažnai pamiršta emocinius darbuotojų poreikius, todėl ne vienam darbas iš namų gali tapti tikra kančia.
Pinigai motyvuoja vis mažiau
Eksperto teigimu, darbui persikėlus į namų erdvę, įprastinės motyvacinės sistemos tapo nebe tokios veiksmingos. Piniginis paskatinimas, persikėlus dirbti namuose, paskatina retą darbuotoją.
A. Kalugino manymu, gana sėkmingai galima motyvuoti darbuotojus įsiklausymais į jų norus ir poreikius:
„Peržvelgti motyvacinę sistemą, reikėtų skatinant įsitraukti žmones į veiklą, nebijoti suteikti iniciatyvą darbuotojams. Nesvarbu, kokio lygio darbuotojas: specialistas ar vadovas. Tiesiog paskatinti juos reikšti savo nuomonę ir tokiu būdu įtraukti į bendrą, komandinį komunikavimą.“
Savijautą pagerina ir pokalbis prie kavos
Naujienų portalo tv3.lt kalbintas psichoterapeutas tvirtina, kad net neformalus bendravimas su kolegomis darbo metu gali pagerinti darbuotojo savijautą:
„Žmonės neteko neformalaus bendravimo darbovietėse, nes darbo laikas susideda ne tik iš darbų vykdymo, bet skiriame laiko ir neformaliam bendravimui. Tai kavos, arbatos pertraukėlės, pasišnekėjimai, pasijuokimai, paplepėjimai ir panašiai. Reikėtų skatinti, kad ir nedidelį bet neformalų bendravimą darbe.“
A. Kalugino teigimu, darbuotojų savijautą, ypač karantino metu, pagerinti galėtų ir specialistų konsultacijos, paskaitos, galimybė savo emocinius sunkumus aptarti su psichinės sveikatos specialistu.
Gali padažnėti konfliktai šeimoje
Tėvams dirbant iš namų, nukentėti gali ir vaikai. Dėl uždarytų darželių namie ilgiau būnantys mažyliai dėmesio prašo iš tėvų.
„Vienas iš labai svarbių faktorių yra, kad dabar yra uždaryti darželiai. Tų darbuotojų, kurie turi mažų vaikų, darbas tampa pragariškas, kadangi jie turi prižiūrėti vaikus.
Tu 2–3 metukų vaikui nepaaiškinsi, kad čia mamai ir tėčiui reikia dirbti, nes vaikui reikia dėmesio. Štai jis ir karstosi ant kaklo, ant kelių lipa, prašosi dėmesio ir viskas su tuo gerai, vaikai tokie ir yra, kad jie gautų to dėmesio ir prašytų jo. Ir kartais vaikai gauna tokį, gal ne visada pozityvų atsaką, bet ir tėvų negali kaltinti, kadangi jie yra pervargę“, – apie galimus konfliktus namuose karantino metu, pasakoja A. Kaluginas.
Vėliau po darbo tėvai gailisi, graužia save iš vidaus, jaučia kaltę, kad taip pasielgė su vaiku. Dėl šios priežasties ekspertas teigia, kad dirbančiųjų emocinė gerovė yra tokia pati kaip ir fizinė.
Susikaupti gali trukdyti ir minkštas chalatas
Ekspertas pasakoja, kad sėdėdami prie kompiuterio apsirengę sportinę aprangą, minkštutį chalatą ir apsiavę patogias šlepetes, dienos pabaigoje galime likti nustebinti, kiek mažai pavyko nudirbti.
Psichoterapeutas pasakoja, kad tokia namų apranga darbui nepadeda, priešingai – jam trukdo. Net jei esame tik iš dalies patogiai apsirengę, vis tiek mūsų motyvacija dirbti gali būti ženkliai mažesnė:
„Kai tu būni apsirengęs kaip laisvalaikio metu, ateina atsipūtimo būsena. Reikėtų labai aiškiai laikytis darbinio aprangos kodo. Žmogų apranga atpalaiduoja, nes jis dirba viena koja. Viena dalimi jis darbe, o kita dalimi – tarsi namuose. Darbas turi likti darbu ir apranga turi, būti tokia, kokią dėvime darbo metu.“
Motyvuoti turime patys save
A. Kalugino teigimu, pandemijos metu, kai neveikia įprastinis paskatinimas pinigais, reikėtų motyvuoti save įvairiais vidiniais būdais: neleisti sau eiti prie šaldytuvo, kai tik to panorime, pagirti save atlikus net ir nedidelį darbą, pavyzdžiui, tinkamai atsakius laišką.
„Atrodo kaip tai gali motyvuoti? Patikėkit, ne tiesiogiai, bet tai leis labiau susitelkti į darbą. Kitaip tariant, reikėtų įsprausti save į tokius, nematomus, aišku, bet rėmus.
Sau aš nusistatau rėmus, pasidarau sąmoningas, protingas mikro bausmes, ieškau, dėl ko galėčiau save apdovanoti. Išorinė motyvacijos sistema keičiasi į vidinę“, – kaip save motyvuoti pasakoja ekspertas.
Yra ir naudos
Naujienų portalo tv3.lt paklaustas psichoterapeutas, ar yra naudos ir teigiamų darbo iš namų pusių, šis nedvejodamas sako – taip. Nuo ilgesnio miego ryte iki sutaupomų kelių valandų keliaujant iš darbo namo.
Naudų darbas iš namų neša tikrai ne vieną ir ne dvi: „Dabar tu uždarai kompiuterį, peržengi slenkstį ir štai tu jau namuose ir gali persirengti, apkabinti antrąją pusę, vaikus.
Tai yra akivaizdi nauda, galime sutaupyti laiko ir pinigų. Mes galime įsirengti darbo vietą, taip kaip mes norime, pavyzdžiui, pasistatyti bet kokią gėlę ant savo darbo stalo namuose, pasistatyti kėdę prie lango, pagal savo poreikius.“
