LRT televizijos pakalbintos Kaliningrado žuvies turguje dirbančios moterys teigia, kad pirkėjas iš Lietuvos –dažnas jų klientas, neretai jūros gėrybių nusiperkantis už tūkstantį ir daugiau litų.
„Kokio didumo karšiai, tai čia praktiškai kaip iš vaikystės pasakų... Šamai į vonias netelpa“, – stebisi turguje sutiktas lietuvis.
„Klaipėdoj nėra tokio asortimento ir net galima sakyti ne visada apskritai kai kurių žuvų būna Klaipėdoje“, – priduria turguje sutikta lietuvė.
Labiausiai lietuvius masina ikrai, rūkyti karšiai, sveriantys po tris ir daugiau kilogramų bei įvairios džiovintos žuvys. Kaliningradietės sako prekiaujančios vietinių žvejų Kuršių mariose ar jūroje sugauta žuvimi. Kai kurios prasitarė, kad mažas žuvis, kokias neretai parduoda Lietuvos pajūrio turguose, rusų žvejai tiesiog paleidžia atgal į marias. Nemažai riebesnių žuvų atvežama iš tolimųjų rytų, tad nenuostabu, kad turgaus prekeivių virtinuose galima suskaičiuoti iki dvidešimties rūšių žuvų.
„Žuvis pas mus neužsibūna. O diena dienai nelygi – kartais parduodame po kelioliką kilogramų, o kartais ir šimtą“, – teigia žuvies pardavėja.
„Žuvies atveža kasdien, nes užsakome tiek kiek galime parduoti, bet svarbiausia – kokybė. Mes savo įvaizdžio negadiname. Jei šviežia žuvis – klientas visada sugrįžta“, – LRT televizijai teigė turgaus prekeivė.
Kaliningrado žuvies turguje gausu ne tik žuvies, bet ir pardavėjų. Ir nors konkurencija didelė – moterys sako gyventi galima.
„Už prekybos vietą mokame daugiau nei šešis tūkstančius rublių per mėnesį. Per kiek atsiperka nepasakysiu, priklauso nuo dienos. Pavyzdžiui, šiandien – pirkėjų man netrūko, o būna ir prastų dienų“, – atvirauja kita prekeivė.
Pirkimas suaktyvėja ne tik atvykus lietuviams, bet ir prieš Naujuosius metus. Šventiniam stalui kaliningradiečiai, kurių yra apie pusę milijono, esą negaili pinigų – jie perka brangios žuvies.
Marija GABRIENĖ
