Dalis Rusijos protesto tėra propaganda ir bauginimai, bet įvykiams pasisukus kitokia linkme Rusijos atsakas gali būti neprognozuojamas.
Rusijos užsienio reikalų ministerija jau išsikvietė Lietuvos laikinąją reikalų patikėtinę Virginiją Umbrasienę ir pareiškė protestą dėl „provokacinių Lietuvos veiksmų“, kuomet nuo birželio 18-osios buvo uždrausta tranzitu į Kaliningrado sritį gabenti ES sankcijų sąraše atsidūrusias prekes.
Diplomatinės misijos atstovei buvo pareikštas „ryžtingas protestas“ dėl draudimo geležinkeliais vežti tam tikrą produkciją tranzitu per Lietuvos teritoriją. Rusijos URM komentare nurodoma, kad buvo pareikalauta „nedelsiant atšaukti draudimus“.
Taip pat skelbiama, kad Rusija Lietuvos, kuri laikosi Europos Komisijos nutarimų, veiksmus vadina „provokacinėmis priemonėmis, kurios pažeidžia tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus“.
Po poros dienų Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje įvyko susitikimas su Rusijos laikinuoju reikalų patikėtiniu Sergejumi Riabokoniu. Rusijos diplomatui įteikta nota, kurioje paaiškinamas ES ribojamųjų priemonių taikymas Kaliningrado tranzitu gabenamoms tam tikros kategorijos prekėms.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pirmadienį pareiškė, kad draudimas tranzitu per Lietuvą gabenti sankcionuotas prekes tarp Karaliaučiaus ir Rusijos yra precedento neturintis „visko pažeidimas“. „
Suprantame, kad taip yra dėl atitinkamo ES sprendimo išplėsti sankcijas visam tranzitui. Mes taip pat laikome tai neteisėtu dalyku“, – kalbėjo jis.
Rusijos politikai ir propagandinė televizija taip pat užsipuolė Lietuvą dėl sprendimo neleisti tranzitu gabentis ES sankcijų sąraše esančių prekių į Kaliningradą. Rusijos atstovų teigimu, tai yra grubiausias tarptautinės teisės pažeidimas ir žada reaguoti.
Nereikia kreipti dėmesio
Politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius sako, kad reakcijos į Rusijos pareiškimus dėl tariamos „Kaliningrado blokados“ – perdėtos. Nes Kaliningradas tikrai nėra blokuojamas, tai padaryti, net ir norint būtų sunku, o Rusija šaukia, nes gali tai daryti ir rado dar vieną priežastį savo propagandai skleisti.
„Nemanau, kad šis klausimas rusams ypatingai jautrus, nes realiai apie kažkokią blokadą kalbėti nėra jokio pagrindo, yra juk ir laivai, lėktuvai. Net jei kažkas norėtų tai daryti, tai nėra įmanoma. Žinoma, jei geležinkelio tranzitu kažkas negali būti vežama, tai kažkas brangs. Visgi kalbėti apie gyvybiškai svarbius Rusijai dalykus nėra jokio pagrindo.
Rusija ne tik naudojasi kiekvienu pagrindu pašūkauti, bet ir ieško tokių priežasčių. Jiems naudinga ta isterija, gali dar kartą paaiškinti, kaip čia visas pasaulis prieš juos susimokė. Nors iš esmės tai yra normalios vakarų sankcijos ir jų įgyvendinimas“, – sakė apžvalgininkas.
Anot jo, jei Rusijoje kas nors seka ir žiūri, kokios bus Vakarų sankcijos ir jų poveikis, tai jie jau senokai turėjo žinoti apie šį tam tikrų prekių tranzito draudimą. Tai ketvirto paketo sankcijų įgyvendinimas.
„Žinoma, kad Rusija kelia grėsmę, bet ji tokią pat grėsmę kėlė vakar ir tokią pačią kels rytoj. Todėl nematau, kodėl šiandien reiktų ypatingai reaguoti į eilinius Rusijos grasinimas. Nes tokiu atveju, reiktų reaguoti į bet kokius jų pareiškimus.
Tai įprastas šio režimo veikimo modelis. Reaguoti turime ramiau, nepadėti siekti Rusijai tų tikslų, kurių jie siekia. O juk tikslas – bauginti ir pasiekti tam tikrų tikslų, sukelti diskusijas, tikimasi, kad kažkas išsigąs, gal imsis kokių politinių sprendimų. Manau, ypatingai dabar, reikia turėti savo darbotvarkę ir pagal ją veikti, o nereaguoti į bet kokius grasinimus“, – sakė M. Laurinavičius.
Tiesa, pats Kaliningradas Rusijai labai svarbus, ir jei jie manytų, kad kyla reali grėsmė šiam regionui, būtų reaguojama stipriai.
„Rusai Kaliningradą laiko ne tik teritorija, kurios niekaip ir niekam nesiruošia atiduoti, bet ir iš karinės-strateginės pusės tai yra tikrai labai svarbus regionas. <...> Tai imperinės politikos svarbi raiška pats Kaliningradas, o antras dalykas tai karine prasme svarbu, ten nuo sovietinių laikų yra placdarmas tiek gynybai, tiek puolimui“, – svarstė M. Laurinavičius.
Regionas rusams labai svarbus
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos dėstytojas Giedrius Česnakas sako, kad Kaliningradas yra ir Rusijos, ir mūsų silpnoji vieta.
„Vien iš karinės perspektyvos, tai yra fortpostas. Blokuoti Suvalkų koridorių, statyti raketas ir gintis/pulti, uždaryti oro erdvę ir panašiai. Ekonomiškai regionas mažiau svarbus, nes realiai tai didelė karinė bazė. Jis yra palaikomas centrinės valdžios. Žinoma yra ten terminalai, elektros gamyba vyksta. Tai nėra klestintis Rusijos regionas“, – sakė G. Česnakas.
Pasak politologo, tranzitas Rusijai yra svarbus ir nors teisiškai mes tą galime daryti (riboti), bet atsako taip pat galime tikėtis, o jis gali būti visoks, nuo ekonominio veikimo iki provokacijų.
„Derėdamiesi su ES dėl stojimo turėjome atskirai susitarti, kaip vyks keleivių tranzitas su supaprastintais dokumentais. Jie taip pat tranzitu gali gabenti krovinius“, – sakė politologas G. Česnakas.
Nesėkmės atveju reikalaus koridoriaus į Kaliningradą
„Washington Post“ apžvalgininkas Robertas Kaganas vos prasidėjus karui rašė, kad Ukrainos pralaimėjimo atveju arba, jei karas, pasisuks ne taip, kaip tikėjomės, Rusija greičiausiai atsisuks prieš Baltijos šalis. Ir čia gali būti ištraukta Kaliningrado korta, pareikalauta laisvų kelių į šį Rusijos anklavą.
Pasak apžvalgininko, kritus Ukrainai didžiausia grėsmė kils Baltijos šalims. Estija ir Latvija ribojasi su Rusija, o Lietuva liečiasi su šia šalimi per Baltarusiją ir Kaliningradą. Net prieš Rusijos invaziją kylą klausimų ar NATO išties gins Baltijos šalis nuo Rusijos.
Jei Rusija laimės Ukrainoje, šis klausimas labai greitai taps labai aktualus. Vienas pagrindinių karštų taškų, žinoma, bus Kaliningradas. Tai Rusijos Baltijos jūros flotilės vadavietė, ši teritorija buvo atkirsta nuo Rusijos subyrėjus Sovietų Sąjungai. Nuo tada rusai pasiekti Kaliningradą gali tik per Lietuvą arba Lenkiją.
Būtent todėl galima tikėtis Rusijos reikalavimų tiesioginiam koridoriui į Kaliningradą. Toks koridorius dalis Lenkijos ir Lietuvos atskirtų nuo dabartinių valstybių, jas de fakto valdytų rusai. Bet ir tai būtų tik pradžia. Rusija siektų atstumti Baltijos šalis nuo NATO, parodydama, kad Aljansas nebegali apginti šių valstybių.
Istorija turi liūdnų pavyzdžių
Europos istorijoje jau būta atvejų, kai viena šalis reikalavo priėjimo per kitą šalį prie savo teritorijos ar kitos vietos. Tai buvo ir dingstis karui. Vienas tokių, Lenkijos koridorius ir Dancigo miestas, buvęs laisvuoju, bet vokiečių laikytas savu.
Dancigo koridorius arba Gdansko koridorius buvo teritorija, kuri Versalio sutartimi atiteko Lenkijai. Tai buvo 71 km pločio juosta, turėjusi priėjimą prie Baltijos jūros ir 1919–1939 m. į dvi dalis padalijusi Vokietiją. Dancigo koridorių nuo RytųPrūsijos skyrė laisvojo miesto statusą turėjęs Dancigas, dabartinis Gdanskas.
Dancigo koridorius istoriškai buvo lenkiška teritorija, kadangi iki XVIII a. padalijimų priklausė Lenkijai ir dauguma teritorijos gyventojų buvo lenkai. Koridorius suformuotas iš dalies buvusios Vakarų Prūsijos provincijos, iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos priklausiusios Vokietijai, vykdant Vudro Vilsono Keturiolikos punktų programą.
Visgi koridorius buvo didelių nesutarimų su nacistine Vokietija šaltiniu ir 1939 m. Vokietija pareikalavo, kad Dancigas būtų prijungtas prie Vokietijos, o per Dancigo koridorių būtų padarytas eksteritorialus vokiečių koridorius. Lenkijai nesutikus, atsirado dar viena dingstis pradėti invaziją į Lenkiją.
