"2013 spalį įvyko posėdis, kuriame buvo vertinami techniniai ir finansiniai pasiūlymai, techninius pasiūlymus atitiko trys bendrovės: "Hanner" su partneriais ir "City Service", bet finansinis pasiūlymas "City Service" neatitiko finansinių reikalavimų", - per spaudos konferenciją sakė Kalėjimų departamento direktorius Artūras Norkevičius.
Tuomet, pasak A. Norkevičiaus, komisija atmetė pasiūlymą dėl finansinio modelio neatitikimo, kitų atmetė dėl per didelių kainų perkančiajai organizacijai, tad atlikus šiuos veiksmus buvo kreiptasi į Viešųjų pirkimų tarnyba. Tarnyba nustatė, kad "City service" neatitinka reikalavimų. Tačiau "City service" po šių nutarimų pradėjo intensyvią teisminių ginčų kampaniją prieš Kalėjimų departamentą ir Viešųjų pirkimų tarnyba.
"Per tą laiką "City Service" skundė Viešųjų tarnybos veiksmus, prašė juo panaikinti, pripažinti negaliojančiais, atitinkami skundai buvo pateikti įvairioms institucijoms", - kalbėjo Kalėjimų departamento direktorius.
Kalėjimų modernizavimas būtinas
Kalėjimų departamento direktorius taip pat pabrėžė, kad kalėjimų modernizavimas būtinas ne tik kaliniams, tačiau ir darbuotojams, kuriems dabar dirbti nėra saugu
"Tam, kad kalėjimas būtų pokyčių vieta reikia juos modernizuoti. Nuo bendrabutinio tipo reikia pereiti į kamerinio tipo įstaigas, tada galėtume tikslingiau ir geriau prižiūrėti nuteistuosius, apribojant draudžiamų daiktų, gerinant socialinę integraciją", - aiškino A. Norkevičius.
Pagal vykdomas procedūras kalinimo įstaiga turtėtų būti baigta 2016 metais, ten būtų perkelti iki gyvos galvos ir ilgom bausmėm nuteisti 320 kalinių. Kitas didelis projektas - "Tardymo izoliatoriaus iškėlimas iš miesto centro", ten būtų galima laikyti 1200 nuteistųjų.
Infekcinės ligos, gaujos ir prastos sanitarinės sąlygos
Apie 60 procentų Lietuvos nuteistųjų turi tam tikras ligas: ŽIV, AIDS, hepatitą,vartoja narkotikus, kenčia nuo alkoholizmo, be to daugelis jų yra nestabilios psichikos. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime vienoje kameroje gyvena vienas - keturi kaliniai, o bendrabutinio tipo zonose kaliniai gali laisvai vaikščioti didelėmis grupuotėmis, jie negali pereiti į kitą zoną, tačiau juos sunkiau prižiūrėti, kai vienu metu gyvena 20-30 vyrų. Apie 80 procentų kali Marijampolės, Alytaus, Pravieniškių, Kybartų ir Vilniaus pataisos namuose.
Taip pat įkalinimo įstaigose iki šiol nėra normalių higienos ir sanitarinių sąlygų, kurie atitiktų tarptautinius ir nacionalinius taktus.
"Kodėl negalime tvarkyti Lukiškių kalėjimo, nes tai - paveldo objektas, negalime ten daryti, tvarkyti taip, kaip reikia. Be to orientuojama, kad senų įstaigų atsisakoma, kalinimo įstaigos pertvarkomos į naujus pastatus, kur atskiros kameros po vieną du kalinius - jie tad negalės vaikščioti grupėmis, bus apibrėžtoje teritorijoje, juos lengviau kontroliuoti", - pasakojo Kalėjimų departamento direktorius A. Norkevičius.
