Vida Tavorienė
Remdamiesi augančios ekonomikos rodikliais, ekspertai kalba apie gerėjantį gyvenimą ir didėjančius atlyginimus. Vadinasi, ir šiųmetinės šventės turėtų būti sotesnės. Tačiau šventinio spindesio daugiau didžiuosiuose miestuose, o iš kaimo nesitraukia skurdas.
Turtingesnes vaišes galės suruošti politikai, valdininkai, kurių atlyginimai jau įveikė krizę, o pensininkai, kultūros darbuotojai, policininkai ir daug kitų pareigūnų bei specialistų turės taupyti. Penktadalis Lietuvos gyventojų šventinį stalą praturtins iš labdaros gautais maisto paketais.
Pasididino atlyginimus
Lietuvos ekonomika auga, mažėja nedarbas, didėja atlyginimai. Statistikos departamentas skelbia, kad trečia šių metų ketvirtį, palyginti su antru, ikimokestinis darbo užmokestis visame šalies ūkyje padidėjo 2,3 proc., o palyginti su praėjusių metų trečiu ketvirčiu, – 6,2 proc.
Statistika – rimtas dalykas. Ji tarsi suvienodina visų galimybes. Tačiau, kaip žinome, realybė gali būti kitokia. Jei vienas kaimynas šventėms nusipirks dvi žąsis, o kitas kaimynas – nė vienos, statistiškai jie bus suvalgę po žąsį.
Tikrai sotesnės šventės bus tiems, kurie ir šiaip neturėtų skųstis: valdininkams, politikams, teisėjams ir kt. Nuo spalio 1 d. buvo padidinti atlyginimai valstybės tarnautojams ir teisėjams, nuo kitų metų pradžios algas pasididino ir politikai. O pensininkai per krizę sumažintų pensijų turės dar palaukti. Premjeras Algirdas Butkevičius juos paguodė, kad sumažintos pensijos kompensaciją galės atsiimti ir paveldėtojai. Jis apgailestavo, kad papildomos išlaidos suvaržė Vyriausybės planus labiau padidinti atlyginimus uždirbantiesiems mažiausiai. Kultūros, policijos, priešgaisrinės apsaugos, muitinės darbuotojams pažadėta atlyginimus padidinti nuo kitų metų liepos 1 d. Taigi, vieni šventėms pinigines atverti galės plačiau, o kitiems teks taupyti.
Akcijų šturmas
Pasak prekybos tinklų atstovų, šiemet pirkėjai nusiteikę pirkti šiek tiek daugiau. „Tikriausiai daugiausia įtakos tam turi šiemet mūsų itin daug taikomų nuolaidų ir akcijos“, – pastebėjo prekybos tinklo „Iki“ Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis.
Akcijų ir nuolaidų gausu ir kituose prekybos tinkluose. „Pirkėjų nuotaikos šiek tiek optimistiškesnės, pardavimai, palyginti su tuo pačiu pernykščiu laikotarpiu, yra keliais procentais didesni. O pirkimo pikas, kaip įprasta, bus švenčių išvakarėse“, – sakė „Maxima LT“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė.
Dėl gausaus prekybos centrų akcijų ir nuolaidų lietaus nukenčia turgaviečių prekiautojai. Anot Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovės Zitos Sorokienės, smulkiajam verslui šiųmetinės šventės nebus tokios dosnios, kaip norėtųsi. Palyginti su tuo pačiu pernykščiu laikotarpiu, pardavimai turgavietėse sumažėjo maždaug penktadaliu. Smulkieji verslininkai neatsilaiko prieš stambiųjų prekybos centrų reklaminį šturmą.
„Reklama daro didžiulę įtaką žmonių sąmonei ir jų pasirinkimui. Smulkieji verslininkai, pardavinėdami tokias pačias prekes, bet neturėdami galimybių jų plačiai išreklamuoti, pralaimi“, – apgailestavo Z.Sorokienė. Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų interesams atstovaujančios organizacijos vadovė pastebėjo, kad turgavietes dažniau renkasi mažiau uždirbantys ir ūkininkų produkcijos pageidaujantys pirkėjai.
Pamėgo kaimiškas dovanėles
Daugiau pirkėjų šiemet sulaukia į mobiliuosius ūkininkų turgelius savo produkciją iš įvairių šalies vietovių suvežantys gamintojai. „Prieš šventes visuomet mūsų turgeliuose būna daugiau šurmulio. Pastebime, kad šiemet daugiau žmonių ateina apsipirkti. Galbūt tai lemia ir lauko prekybai palankūs orai“, – pagyvėjusia prekyba pasidžiaugė kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“, globojančio ūkininkų turgelius, direktorius Mindaugas Maciulevičius.
Anot jo, natūralu, kad tradicinių švenčių stalui žmonės renkasi natūralius kaimiškus produktus, tautinio paveldo gaminius. Kaip įprasta, populiarūs rūkyti mėsos gaminiai, paukštiena.
Pirkėjai pamėgo ir produktų asortimentą įvairinančių bei plečiančių turgelių dalyvių pasiūlytas šventines dovanėles. „Mūsų gamintojai pasiūlė naujovę, kuri patiko pirkėjams. Simpatiškai įpakuotų uogienių, bičių produktų, kepinių rinkinukus žmonės užsisakinėja nuo lapkričio mėnesio“, – sakė M.Maciulevičius.
Jis pastebėjo, kad į turgelius užsuka ir turtingesni, ir mažesnes pajamas gaunantieji. Lietuvos kaime išaugintus ir pagamintus natūralius produktus vertinantys pirkėjai renkasi pagal savo galimybes. Mobiliųjų turgelių tinklas šiemet išsiplėtė. Ūkininkų gaminių galima įsigyti ne tik Vilniuje ir Kaune, bet ir Šiauliuose. Turgeliuose prekiauja apie 400 gamintojų.
Ruošiasi nuo gruodžio pradžios
Prekybininkai tvirtino, kad šiemet pirkėjai gali leisti sau daugiau pirkti, nes kai kurie produktai atpigę ir be akcijų bei nuolaidų. „Antrą metų pusmetį nuo kelių iki keliolikos procentų atpigo cukrus, miltai, kiaušiniai ir kiti produktai. O prieššventiniu laikotarpiu dar būna daug įvairių nuolaidų. Taigi galima apsipirkti neribojant poreikių ir neišleidžiant daugiau“, – samprotavo R.Saulytė.
Anot prekybos tinklų atstovų, lietuviai gana konservatyvūs, todėl jų apsipirkimo įpročiai beveik nesikeičia ir į šventinių pirkinių krepšelį metai iš metų keliauja vis tie patys produktai: sovietmečiu deficitu buvę konservuoti žirneliai, majonezas, silkė, žuvis, kūčiukai, mandarinai ir pan.
„Lietuviai neapsieina be baltos mišrainės, torto, tačiau švenčių stalui perka ir retesnių nekasdieninių produktų. Pirkėjai skiria dėmesio ir dovanėlėms, šventinei puošybai. Populiarėja gyvos eglutės, jas perka švenčių išvakarėse. Atrodo, kad grįžtama prie tradicijos žaliaskarę puošti Kūčių vakarą. Įdomu tai, kad pirkėjai susižavėjo į senus eglučių žaisliukus panašiais kalėdiniais papuošalais: nykštukais, namukais ir kt. Jie šiemet – vieni populiariausių. O dovanoti renkasi ką nors praktiško ar simbolinio“, – pasakojo R.Saulytė.
Prekybos tinklo „Iki“ atstovas sakė, kad pirkėjai nuo gruodžio pradžios pradeda galvoti apie šventinį stalą ir namų puošybą. Įdomu tai, kad gyventojai metų pabaigoje plačiau pinigines atvėrė ir maisto gamybai skirtiems indams. Keptuvių, puodų, troškinimo indų gruodį nupirkta kelis kartus daugiau nei lapkritį.
„Naudodamiesi visą mėnesį taikomomis nuolaidomis, mūsų pirkėjai stengiasi įsigyti pigiau pirmiausia ilgiau galiojančių maisto produktų, o prieš pat šventes perka šviežius vaisius ir daržoves, žuvį. Šiais metais žmonės šventiniam stalui nori paruošti ir įvairesnių patiekalų – šaldytų, marinuotų ir sūdytų jūros produktų pardavimai šių metų gruodį, palyginti su tuo pačiu pernykščiu laikotarpiu, išaugo daugiau nei trečdaliu“, – pirkėjų pasirinkimą atskleidė A.Petraitis.
Parduotuvės pasirūpina ir Naujuosius metus simbolizuojančiais suvenyrais. Prekybos tinklo „Iki“ atstovas pastebėjo, kad paprastai populiariausi būna drakonai ir gyvatės. „O štai kitų metų simbolis – arkliukas – ne toks populiarus kaip pernykštė gyvatė“, – sakė A.Petraitis.
Nesitraukia skurdas
„Kalbos apie gerėjantį gyvenimą suteikia žmonėms vilčių. Tačiau akivaizdu, kad ne visų pajamos didėja. Pensininkai, mažiau uždirbantys gyventojai skaičiuoja kiekvieną centą ir litą. Tad ir šventėms daugiau sau leisti negali“, – apie didelę socialinę atskirtį Lietuvoje kalbėjo Z.Sorokienė.
„Pas mus nuotaikos – nelabai šventinės. Pensininkai pyksta dėl negrąžintų pensijų, kurių užtenka tik vaistams ir šildymui. Jaunimo mažai, bet ir likusieji kaime neturi darbo. Gal geriau laikosi stambesni ir anksčiau įsitvirtinę ūkininkai“, – kaime tvyrančias nuotaikas apibūdino Zarasų rajono Antalieptės bendruomenės pirmininkė ūkininkė Irina Zalubienė.
Moteris pastebėjo, kad džiaugsmu nespindi ir dirbantys bei atlyginimus gaunantys gyventojai. „Gyvenimas nūnai nelengvas, žmonės pavargę. Dėl dažnų pertvarkų, konkurencijos patiriama daug įtampos ir streso“, – liūdnai kalbėjo ūkininkė.
Į kaimus ir miestelius per Kalėdų šventes vis rečiau sugrįžta ir svetur uždarbiauti išvykę gyventojai. „Anksčiau emigrantai per šventes skubėdavo į namus, o dabar vis rečiau grįžta. Kaimas labai greitai tuštėja. Neramu, kas bus toliau“, – susirūpinimą dėl kaimo ateities išsakė kaimo bendruomenės pirmininkė.
