Kaip daugumai seksis vykdyti rinkiminius pažadus, dirbti kartu su koalicijos partneriais? Ir ar du partijos lyderiai - premjeras Saulius Skvernelis ir frakcijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis nesusipyks dėl išsiskyrusių nuomonių ir interesų?
„Valstiečių“ lyderių konfliktas - realus
„Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas neatmeta galimybės, kad premjeras Sauliaus Skvernelio ir valstiečių – žaliųjų sąjungos frakcijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis atkas karo kirvį. „Susipykti gali, to ženklų tikrai yra. Nes tos atstovaujamos pozicijos pakankamai skiriasi. Ir bus ta kova su labiau populistiškai nusiteikusiu Seimu ir Ramūnu Karbauskiu, kuris vadovauja tam visam paradui. Čia bus tikrai daug įtampos, ir todėl labai neaišku, kas nugalės toje kovoje. O kad gali įvykti ir Vyriausybės krizė – labai realu. Saulius Skvernelis ambicijų irgi turintis politikas, tai tikrai gali įvykti krizė, nes nuostatos tikrai yra pakankamai skirtingos, tarp Vyriausybės ir Seimo“, - prognozuoja R. Grajauskas.
Gyvensime geriau, tačiau tai ne valdžios nuopelnas
Rokas Grajauskas taip pat teigia, kad gyvenimas Lietuvoje gerės. „Augs atlyginimai, taip. Ar bus geriau gyventi? Bus. Bet ne dėl valdančiosios daugumos sprendimų, o dėl verslo sprendimų. Dėl to, kad trūksta daug darbo jėgos, ekonomikos įsibėgėjimo, verslas samdo daugiau darbuotojų, atlyginimai auga, tai ir toliau tas augimas bus. Iš dalies todėl, kad neapmokestinamas pajamų dydis auga, tai mažesnes pajamas gaunantys tikrai bus didesnis poveikis, pasijaus labiau augančios pajamos, mūsų prognozėmis, vidutinės pajamos be mokesčių augs 9 procentais“, - prognozėmis dalinasi ekonomistas.
Tačiau žiūrint į priekį ekonomikos augimas priklausys nuo esminių reformų, o ypatingai – švietimo srityje. „Tie paskirti politikai, ministrė ir patarėjai premjero, tikrai supranta iššūkius ir problemas, bet ar bus kas nors padaryta, tai nežinia“, - sako R. Grajauskas.
Ekonomistas Rokas Grajauskas sako, kad nors turi nuosaikaus optimizmo, tačiau nežino, kokių darbų imsis Seimas. „Kas bus su socialiniu modeliu, kas bus po pusės metų, ar jis įsigalios, ar bus kažkokie pakeitimai daromi, kokie tie pakeitimai, toks, koks jis yra dabar, iš principo jis yra geras. Jei bus kažkokie daromi kosmetiniai pakeitimai, tai gal bus per daug nepagadintas, kas čia žino, kaip gali būti. Tos nuostatos jos yra gana skirtingos, sunku numatyti, kokių pakeitimų imsis Seimas“, - sako R. Grajauskas.
Naujai valdančiai daugumai reikia mokytis
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas sako, kad didžiosios dalies valdančiosios daugumos planai kitais metais turėtų būti Seimo taisyklių mokymasis. „Vyks visų pirma mokymasis Seimo narių, kaip priimami sprendimai, kaip dalyvaujama juose, susipažįstama, su tuo, kas yra svarstoma. Nes akivaizdu iš pirmųjų savaičių, kad mokymosi poreikis yra didelis. Turbūt įvairių klaidų ir nesusipratimų dar bus ir praėjus tam saugiam 100 dienų laikotarpiui“, - sako politologas.
„Visų pirma, kalbant apie vyriausybę ir Seimą, svarbiausia yra kaip nusistovės darbiniai santykiai tarp ministrų, kurių daugelis buvo visiškai nesusiję su valdančia dauguma. Ir apskritai kai kurie politikoje nėra dalyvavę ir kaip jiems pavyks savo įsitikinimus ir siūlymus pristatyti Seime ir įtikinti, kad juos palaikytų. Nuo to ir priklausys daugelis sprendimų įvairiose srityse, kurios svarbios Lietuvos žmonėms. Tai čia ir yra esminis klausimas, į kurį klausimo niekas nežino“, - samprotauja R. Vilpišauskas.
Dėl bendro tikslo susikalbėti R.Karbauskiui ir S.Skverneliui gali pavykti
Naujosios Vyriausybės programa labiausiai yra orientuota į socialinės atskirties mažinimą, emigracijos stabdymą, regionų plėtrą, užsienio investicijų pritraukimą, sako R.Vilpišauskas."Mes girdime apie įvairius ketinimus, kai kuriuos gana ambicingus, ypač susijusius su viešojo sektoriaus ir konkrečiai valstybės tarnybos reforma, bet kad tie ketinimai būtų įgyvendinti, tai reikia daug dirbti. Dar svarbiau yra politinis procesas, kaip sutelkti paramą reformai, kaip įtikinti tuos, kuriuos ta reforma palies ir paveiks, teigiamai ar neigiamai. Kaip įtikinti, kad reforma reikalinga. Čia reikia daug darbo ir čia net metų laikotarpis gali tam būti per trumpas, kai kuriose srityse", - aiškina politologas.
Paklaustas apie galimą partijos lyderių konfliktą, politologas sako, kad būtent partijos dydis leis jiems išspręsti kilusius nesutarimus. "Manau, kad pačios frakcijos dydis yra tas stabilizuojantis veiksnys, jei ji būtų buvusi mažesnė, tai tas susiskaldymo scenarijus labiau tikėtinas. Dabar manau, kad tas dydis yra konsoliduojantis veiksnys ir jis gali sutelkti net ir tokius du partijos ryškiausius veidus kaip Karbauskis ir Skvernelis. Jei jiems politiškai atrodys, kad sutarimo išsaugojimas yra svarbus kiekvienam iš jų, tai turbūt pavyks jiems susikalbėti ir tais atvejais, kai jų nuomonės išsiskris. Kaip rutuliosis toliau jų santykiai, labai smarkiai priklausys nuo to, kaip bus ruošiamos permainos, reformos, kaip į jas reaguos visuomenė, prezidentė. Nes jeigu bus viešo nepasitenkinimo nemažai, tada gali didėti ir įtampa tarp premjero ir frakcijos pirmininko", - samprotauja Ramūnas Vilpišauskas.
Turim kiaurą valtį su skylėm
Mykolo Romerio universiteto dėstytoja, profesorė Rima Urbonaitė valdančiai daugumai prognozuoja itin sunkius metus. „Metai bus labai sunkūs, todėl, kad problemos yra tokios, kurias reikėjo spręsti ne vakar, o prieš kelis dešimtmečius. Kitaip tariant, turim kiaurą valtį su skylėm. Ir tos skylės yra labai rimtos, užtenka pažiūrėti į statistikos departamento duomenis, kad suprastume, situacija yra labai rimta“, - sako politologė. Kaip esmines problemas politologė vardina regionų problemas, prastėjančius demografinius rodiklius. „Mes turime absoliučiai tuštėjančius regionus, atrodo, jau išvyko ir tas milijoninis emigrantas, didžiulė socialinė atskirtis, krūvos problemų švietime. Švietime problemos reiškia dar didesnes ateityje. Turime labai sparčiai senėjančią visuomenę, vaikų skaičius menksta“, - teigia R.Urbonaitė.
"Prieš rinkimus valstiečių žaliųjų sąjunga žadėjo labai daug, žadėjo Lietuvą prikelti, žadėjo šviesų ir rožinį rytojų. Dėl to tas pasitikėjimo kreditas yra suteiktas, bet rinkėjai bus nekantrūs ir klaidų veikiausiai neatleis. Ir jie turėtų tai suvokti. Ir dabar viena po kitos sekančios komunikacinės krizės, jos tik rodo, kad dar nėra pasirengta rimtiems darbams. Kol kas turim tokį chaosą lengvą, tikiuosi, kad bus susitvarkyta, nes tos problemos tik gilėja", - frakcijos problemas įvardina politologė.
R.Karbauskio ir S.Skvernelio tandemas gali pradėti kelti kibirkštis
Politologė taip pat labai rimtai vertina galimybes, kad nerimą kelia, Sauliaus Skvernelio ir Ramūno Karbauskio tandemas, kuris gali pradėti kelti kibirkštis. "Priežastis labai paprasta, jei abu jaučiasi visiškai laimėję tą pergalę rinkimuose, jie kiekvienas nori turėti tam tikrą įtaką ir panašu, kad pirmu smuiku bando groti Ramūnas Karbauskis. Tai Seimo valdymas realiai vyksta iš Kultūros komiteto pirmininko kėdės. Visus klausimai komentuoja R. Karbauskis ir mėto į orą idėjas. O tos idėjos visai nėra tos, kurios spręstų tas esmines problemas. Tai čia yra šaudymas tuščiais šoviniais ir brangaus laiko švaistymas", - aiškina politologė.
Taip apt politologė sako, kad Sauliaus Skvernelio reitingai, ambicijos ir populiarumas ir yra priežastys, kodėl jis nenorės būti tuo pritarančiuoju Ramūno Karbauskio balsu. "Saulius Skvernelis pasirinko labai neblogą taktiką bent jau kol kas gerai sutarti su Prezidentūra. Nesakau, kad ten yra didžiulė meilė, bet kol kas pykčių nematom. Bet su Seimu, jau matėm kelias situacijas, kai Prezidentūra turėjo kelis kartus trenkti kumščiu į stalą ir pastatyti Seimą į vietą. Tai nuraminama visa rinkimų laimėtojų partija. Kai sakau partija, turiu omenyje Ramūną Karbauskį, nes kitos nuomonės ten nėra. Bet kol bus naudinga tiek Sauliui Skverneliui, tiek Ramūnui Karbauskiui dirbti kartu, tol naudos principas čia veiks", - porgnozuoja politologė.
