Margarita Pūdžiuvienė
Kaimo parduotuvės per penkerius metus turėtų išnykti. Tokią hipotezę iškėlė vienos maisto prekių parduotuvės Batakiuose savininkė. Mieste dirbantys kaimo gyventojai apsiperka prekybos centruose, pensininkai ir pašalpų gavėjai irgi be miesto neapsieina, nes bankomatų kaime nėra, o apsipirkti nuo pensijos iki pensijos ar nuo pašalpos iki pašalpos pakanka kone į kiekvieną gyventojo kiemą užsukančios duona ir alkoholiu prekiaujančios „autoparduotuvės“.
Parduotuvėje – mini baras
Man užsukus į Batakiuose veikiančią parduotuvę jos pardavėja rengėsi valyti grindis. Pasirodo, pardavėja yra ir parduotuvės savininkė, be to, dar ir valytoja, ir, kaip pati sakė, kūrikė, ir buhalterė. Tiesa, kai kurias bankines operacijas patiki tikrai buhalterei, kurią samdo tik ketvirčiui etato.
Batakiuose veikianti Angelijos Skačkauskienės maisto prekių parduotuvė dirba iki 22 valandos. Kaip sako jos savininkė, tai pagrindinė priežastis, padedanti kaimo parduotuvei išsilaikyti.
– Kitų kaimų parduotuvės dirba trumpiau. Pas mane atvyksta iš Batakių geležinkelio stoties kaimo. Ten parduotuvė uždaroma 18 val. Kas nors būna pamiršęs ką nors nusipirkti pusryčiams: duonos, sūrio, kas acto pieno surauginimui, kas alaus.
Pasak A.Skačkauskienės, didžiausią dalį pirkėjų „atėmė“ mieste esantys prekybos centrai, kurie pirkėjus nuvilioja ne tik akcijomis, bet ir atstoja savotišką pramogą. Siekdama „susigrąžinti“ pramogų ieškančius pirkėjus, prieš keletą metų Angelija parduotuvės dalį atskyrė prekių lentynomis ir prekybos salėje įrengė mini barą. Jame pirkėjai gali išgerti kavos ar arbatos.
– Prieš šešerius metus buvo ir sifoniukas alui pilstyti. Savaitgaliais kultūros namuose vykdavo šokiai, užsukdavo jaunimas. Tačiau tuo metu (apie 2008 m.) ėmė sparčiai mažėti gyventojų, jaunimas išsivažinėjo. Dabar užsuka tik vaikai išgerti limonado. Nusiperka bulvių traškučių.
Pensininkai apsiperka mieste
Negana to, kad jauni žmonės emigravo į užsienį, tai į parduotuvę net ir pensininkai nebeužsuka. Parduotuvės savininkė kaimo parduotuvių likimą piešia labai niūrų. Sako, gali būti, kad po penkerių metų kaimo parduotuvių apskritai nebeliks.
– Pensininkai pensijų pasiimti važiuoja į miestą, o ten užsuka į prekybos centrus ir apsiperka, kiek jiems reikia mėnesiui. Ir dirbantys žmonės apsiperka Tauragėje, – dėstė A.Skačkauskienė.
Pasak jos, pirkėjams labai patinka akcijos. Parduotuvės savininkė nuolat sulaukia klausimų, kodėl tam tikros prekės pas ją brangiau, o prekybos centruose – pigiau.
– Buvo akcija „Dadu“ ledams. Pirkėjai „prekybcentryje“ rado jų po 99 centus, pas mane jie – per 2 litus. Jeigu prekybos centre jie parduoda ledus, nekainuojančius nė lito, tai už kiek jie juos perka? Aš ledų gamybos įmonės vadybininko ir klausiu, kodėl man taip pigiai neparduoda ledų – ir aš noriu padaryti akciją. Jis man sako: „O tu kelių tūkstančių dėžių užsisakyk“. Esą tik užsakant dideliais kiekiais klientams daromos nuolaidos. Pirkėjui gi nepaaiškinsi, kad aš negaliu nusipirkti kelių tūstančių dėžių, todėl ir nedarau nuolaidų. Perku ledus po du litus, parduodu su 15 proc. antkainiu. Pirkėjai pamato kainą, liūdnai palinguoja galva – esą, tokios kainos tik kaimo parduotuvėse, – dėstė savininkė.
Išliks tik tinklo parduotuvės?
O Lomiuose įsikūrusios IĮ „Asmida“ priklausančios maisto prekių parduotuvės savininkė Asta Midvikienė sako, kad prekėms taikydama 15 proc. antkainį neišgyventų. Jos prekių antkainis – 20 proc. Kaime ji turi rimtą konkurentą – prekybos tinklą „Aibė“. Anot jos, gali būti, kad kaimuose po penkerių metų išliks tik šio tinklo parduotuvės.
– Kaimo parduotuvės po penkerių metų neišnyks. Išliks stipriausiosios. „Aibė“ Tauragės rajone savo tinklo parduotuvių turi daug, iš tiekėjų perka dideliais kiekiais, dėl to gali pirkėjams pasiūlyti prekes mažesne kaina. Jie gali prekiauti su 15 proc. antkainiu, – sako A.Midvikienė.
Verslininkės konkurentas Lomiuose – „Aibė“. Šios parduotuvės vedėja Dalia Masiulienė sako neturinti kuo skųstis.
– Mums lengviau išsilaikyti, kadangi „Aibė“ priklauso prekybos įmonių aljansui. Be to, pas mus galima atsiskaityti ir banko kortelėmis. Apyvarta nesiskundžiame, – į klausimą, kaip sekasi antrajai kaimo parduotuvei, atsakė D.Masiulienė.
Pajamas „nuneša“ autoparduotuvės
Tauragiškė verslininkė A.Midvikienė sako prieš keletą savaičių praradusi dalį pirkėjų, kai UAB „Olifėja“ iš jos parduotuvės išmontavo savo „Perlo“ terminalą. Mokesčius norintys sumokėti pirkėjai dabar trauks į „Aibę“, kurioje toks terminalas liko. Tačiau ne tai verslininkę labiausiai erzina.
– UAB „Olifėja“ priklausantys „Perlo“ terminalai padėdavo pritraukti pirkėjus. Gyventojai ir mokesčius sumokėdavo, ir pinigų išsiimdavo, kartu ką nors ir nusipirkdavo. Naujų pirkėjų neatsiras – jų tik mažės. Per ketverius metus Lomiuose (kaime gyvena apie 300 gyventojų – aut.past.) mirė apie dvidešimt gyventojų. Nors „Aibė“ dabar pritrauks daugiau pirkėjų, dar didesni konkurentai man – autoparduotuvės. Kaip ir kitose kaimo parduotuvėse, taip ir mano pagrindiniai pirkėjai – tie, kurie perka alų, vyną. Tie, iš autoparduotuvių, neturi leidimo prekiauti alkoholiu, tačiau vis tiek prekiauja. Teko girdėti, kad jie iš Šilalės rajono. Atvyksta tris kartus per savaitę. Matyt, jiems apsimoka atvažiuoti tokį atstumą.
Dalį pajamų autoparduotuvės „nuneša“ ir Batakių geležinkelio stoties kaime įsikūrusios maisto prekių parduotuvės savininkei. Pasak Danutės Abromienės, UAB „Batakiai“ savininkės, gyventojams nereikia nė kojos iš namų kelti – ir duona, ir cigaretės atkeliauja tiesiai į namus.
– Ko tik nori jie atveža: alaus, cigarečių. Leidimų prekiauti alkoholiu jie neturi, bet prekiauja. Ir pikta. Tai ne tik jie be leidimų prekiauja. Yra veikėjas, kuris ir rūkytos žuvies į namus atveža. Pagalvokit – visi malonumai pristatomi į namus, – dėstė D.Abromienė.
Autoparduotuvėms – irgi ne pyragai
Batakių geležinkelio stoties kaimo maisto prekių parduotuvė dirba iki 18 val.
– O ko ten ilgiau dirbti. Juk nebudėsiu laukdama, kol kas nors užsuks cigarečių nusipirkti, – dėsto D.Abromienė. – Tikiu, kad per penkerius metus kaimo parduotuvės išnyks. Prekiauju apie 20 metų ir kasmet, kaip žemyn nuo kalno ritamės, taip ritamės. Išsilaikau „ant lygiųjų“ – ko žiemą neuždirbu, vasarą „atsigriebiu“. Didesniuose kaimuose gal geriau, o Batakių geležinkelio stoties kaime jokio darbo nėra, dauguma gyventojų ir pirkėjų gyvena iš pašalpų, – sakė ji.
Nors kaimo parduotuvių savininkės keiksnoja dalį pelno „nunešančias“ autoparduotuves, tačiau ir pastarųjų laukia panašus likimas. Bent jau taip tvirtino po rajono kaimus važinėjančios Laukuvos miestelyje įsikūrusios UAB „Žalčio sala“ savininkas Vaidotas Digaitis.
– Mes iš tiesų prekiaujame ir alumi, ir cigaretėmis. Leidimus turime. Lankomės Tauragės, Šilalės ir kai kuriuose Rietavo rajono kaimuose. Kas dieną į kaimus pagal sudarytus maršrutus išvyksta trys autoparduotuvės. Turėjome keturias, tačiau paskaičiavę, kad neapsimoka, vienos atsisakėme. Gyventojų labai sumažėjo. Žmonės turi automobilius, važiuoja į prekybos centrus. Senų žmonių mažėja. Tarkim, numiršta diedukas, o jo žmonelė keliasi gyventi į miestą pas vaikus. Pervažiuokite kaimus – pastebėkite, kiek trobų užkaltais langais. Nenoriu piešti liūdnų prognozių, nežinau, kas bus po penkerių metų, tačiau dėl emigracijos ir pagal dabartinį mirštamumą Lietuvoje gyventojų liks visai mažai, – dėstė verslininkas.
