„Dabar galiu kvėpuoti pilnais plaučiais“
Aktorius ir režisierius Vidas Bareikis 1991 metais buvo penkerių, tačiau sako gerai prisimenantis tos dienos siaubą. „Tėtis tuo metu su kitais budėjo prie Seimo, o mane su mama, kad būtų saugiau, išvežė į Kauną pas močiutę. Pro jos langą labai gerai matėsi autostrados dalis prie Devinto forto. Atsimenu, per tą langą žiūrėjau į virtinę mašinų autostradoje.
Per radiją visi ragino važiuoti į Sitkūnus. Įsirėžė tas vaizdas ir didžiulis nerimas, siaubas. Tėvai atvirai sakė, kad yra priešiškai nusiteikusi pusė, kuri bando išlaikyti mūsų šalį savo gniaužtuose“, – prisiminimais dalinasi aktorius. Dabar jis pats pasakoja apie Sausio 13-ąją savo 8-erių metų sūnui. „Šeimoje neturime kažkokių paminėjimo tradicijų. Man tai daugiau susijęs sūnumi. Jam ta tema kyla daug klausimų. Šiandien visą dieną klausinėja, kodėl feisbuke tiek daug vėliavėlių, ką ta neužmirštuolė reiškia. Kalbamės apie tai.
Manau, svarbiausia tos dienos minėjimo dalis ir yra prisiminimų perdavimas ateinančiai kartai, žmonių, kurie kovojo, pagerbimas. Taip pat svarbu stengtis, kad jei vėl tai pasikartotų, būtų drąsos kovoti“, – sako Vidas Bareikis. Paklaustas, kas jam yra laisvė, scenos kūrėjas sako, kad visų pirma tai – nepriklausymas jokiai sistemai. „Galiu kvėpuoti pilnais plaučiais, kai nepriklausau jokiai prievolinei sistemai, esu pats sau ponas. Tai yra laisvė, o ne tada, kai esi bandoje gyvulių, kuriai vartelius atidarinėja kažkoks vadovas numatytomis valandomis.
Aš turiu pilną laisvę kalbėti tomis temomis, kuriomis noriu, daryti ir kurti, ką noriu. Šiuo metu, jei norėčiau, galėčiau pakeisti savo gyvenimą kardinaliai. Paprastai mes tų pakeitimų nedarome dėl savo pačių vidinių apribojimų. Bet šiaip mes turime visiškai atrištas rankas. Ir manau, kad tą laisvę turime labai branginti“, – dalinasi mintimis Vidas Bareikis.
Turi savo paminėjimo tradiciją
Grupės G&G Sindikatas lyderis Gabrielius Liaudanskas Svaras Sausio 13-ąją pats buvo prie Televizijos bokšto ir LRT pastato. Svarui tuo metu buvo 18 metų. „Buvau tiek bandant užimti LRT pastatą, tiek prie bokšto naktį praleidau. Tuos visus tankus, tuos įvykius, visą tą baimę ir visą drąsą mačiau savo akimis. Ir to jau niekada nepamiršiu. Tai visam gyvenimui padarė įtaką mano, kaip žmogaus, vertybėms. Prisimenu ir pergalę. Nors tuo metu niekas nebuvo tikras, kaip viskas baigsis. Ta naktis buvo labai baisi ir labai svarbi“, – sako muzikantas.
Kiekvienais metais Svaras su bičiuliais puoselėją ypatingą tradiciją, kuria pagerbia Laisvės gynėjus. „Šiandien dalyvauju keliuose renginiuose, kurie su tuo susiję. Bet kas yra svarbiausia, tai tradicija, kurią turime su draugais. Išvakarėse visuomet važiuojame į Antakalnio kapines ir padedame gėlių, uždegame žvakę ant mūsų žuvusių tą naktį žmonių kapo. Tai darome jau daug metų“, – atvirauja pašnekovas. Paklaustas, kas jam yra laisvė, muzikantas sako, kad apibrėžti šio žodžio negalima, „Bet koks apibrėžimas visko į šitą žodį nesutalpina. Bet man asmeniškai laisvė reiškia, kad galiu būti tuo, kuo būti noriu“, – sako Gabrielius Liaudanskas Svaras.
Tos dienos heroizmas įkvepia
Žurnalistei Beatai Nicholson Laisvės gynėjų diena kelia pasididžiavimą ir viltį. „Nors tai buvo ganėtinai senai, bet kartu tai yra šiuolaikinė istorija, mūsų žmonių istorija. Man ši diena sukelia taurius jausmus, pasididžiavimą, įkvepia vilties. Kartu Sausio 13-oji primena, jog Lietuva ne kartą įrodė, kad gali susitelkti ir pastovėti už savo laisvę. Mane įkvepia heroizmas, kuris buvo parodytas prieš 26 metus. Kiekvienais metais tai prisimindami mes iš naujo pagalvojame, kaip turėtume gyventi, kaip branginti laisvę“, – sako laidų vedėja.
Ypatingų būdų, kaip paminėti šią dieną, Beata Nicholson sako neturinti. Tačiau esant galimybei aplanko vykstančius koncertus ar minėjimus. Sausio 13-osios įvykius žurnalistė prisimena su nerimu. „Man tuomet buvo 10 metų. Buvau tokio amžiaus, kokio dabar yra mano dukra. Gyvenau Kėdainiuose. Atsimenu, kaip tėvai šnekėjo, kad važiuoja autobusai prie Sitkūnų, į Vilnių. Tvyrojo nerimas, kuris jautėsi visur. Bet pilnas suvokimas, kas atsitiko, ką mes iškovojome, kokia to svarba, atsirado vėliau. Tai žmogus suvokia tik subrendęs“, – teigia pašnekovė. Ji, minint Laisvės gynėjų dieną, Lietuvai linki nepamiršti istorijos, bet gyventi ne su baime, o su optimizmu ir viltimi.
