2007 metų sausio pabaigoje–vasario pradžioje prasidėjo plačiai nuskambėję įvykiai, kai buvo pagrobti „Nurbanko“ vadovai. Pagrobimą organizavo stambus šio banko akcininkas Rachatas Alijevas. Vėliau šie įvykiai tapo žinomi kaip „Nurbankgeitas“.
2007 metų vasario 1 dieną R. Alijevas („Nurbanko“ akcininkas) kartu su Vadimu Košliaku („Nurbanko“ pirmininko pavaduotojo patarėju) įsisodino į savo automobilį Abilmažiną Gilimovą („Nurbanko“ valdybos pirmininką) ir Žoldasą Timralijevą (buvusį „Nurbanko“ valdybos pirmininko pirmąjį pavaduotoją), nusivežė į užmiestį netoli Rachato gyvenvietės ir ten per prievartą laikė dvi paras turto prievartavimo tikslais. R. Alijevas reikalavo, kad A.Gilimovo ir Ž. Timralijevo draugai ir giminaičiai perrašytų savo turtą jo vardu. Kai šie sutiko, R. Alijevas liepė juos paleisti.
2007 metų vasario 9 dieną R. Alijevas kartu su Vadimu Košliaku įsisodino į savo automobilį Aibarą Chasenovą („Nurbanko“ ūkvedį) ir nusivežė nežinoma kryptimi. Dar kartą nusivežė ir Ž. Timralijevą. Nuo to laiko nurodytų asmenų pėdsakai dingo.
Gegužės pabaigoje R. Alijevas buvo apkaltintas nusikaltimo įvykdymu pagal Kazachstano respublikos (KR) baudžiamojo kodekso 125 straipsnio 3 dalį – „dviejų ar didesnio skaičiaus žmonių pagrobimas siekiant pasipelnyti, kurį įvykdė organizuota grupė ne vieną kartą, panaudodama ginklus ir prievartą, keliančią pavojų tų žmonių gyvybei ir sveikatai“. 2007 metų gegužės 26 dieną KR vidaus reikalų ministro Bauyržano Muchamedžanovo teikimu buvo išleistas šalies prezidento įsakas, kuriuo R. Alijevas atleistas iš visų pareigų. Tą pačią dieną R. Alijevas pareiškė, kad pereina į opoziciją prezidentui Nursultanui Nazarbajevui – tą jis buvo priverstas padaryti, nes turint „pabėgusio nusikaltėlio“ (o jis būtent toks ir yra) statusą vargu ar jam būtų pavykę gauti prieglobstį Europoje.
2007 metų gegužės 28 dieną KR generalinė prokuratūra sankcionavo kardomąją priemonę – R. Alijevo areštą ir jį suimti į Vieną (Austrija) išsiuntė specialią grupę, sudarytą iš prokuratūros ir kitų teisėsaugos institucijų darbuotojų bei Interpolo atstovų.
Įtariamaisiais baudžiamojoje byloje buvo 24 žmonės, tarp jų Aidaras Bektybajevas, Sergejus Košlajus, Kurmanas Akimkulovas, Jerlanas Sarsenbekovas (buvęs banko saugos tarnybos viršininkas), Olegas Bekbatyrovas (akcinės bendrovės „Atyrau Aue Žoly“ vadovas), Ivanas Lichouzovas, Viktoras Sapožnikovas, Tolegenas Imaševas, Askanas Bekmuratovas ir kiti.
2008 metų sausio 15 dieną Alma Atos rajono teismas, išnagrinėjęs R. Alijevo bylą, už akių nuteisė jį 20 metų nelaisvės griežto režimo kolonijoje, konfiskuojant turtą. Prieš pat prasidedant teismo procesui R. Alijevas pabėgo į Austriją ir paprašė politinio prieglobsčio. Jo žmona Dariga Nazarbajeva, Kazachstano prezidento N. Nazarbajevo duktė, išsiskyrė su vyru dar iki paskelbiant nuosprendį.
Kadangi be pėdsakų dingusių „Nurbanko“ darbuotojų Ž. Timralijevo ir A. Chasenovo kūnai nebuvo aptikti iki teismo proceso pabaigos, R. Alijevas nebuvo kaltinamas jų nužudymu, jis buvo nuteistas tik už žmonių grobimą.
2008 metų balandžio 20 dienos KR prezidento įsaku iš R. Alijevo atimti visi apdovanojimai, specialusis ,,finansų policijos generolo majoro “ laipsnis ir karinis ,,generolo majoro “ laipsnis bei visi diplomatiniai rangai.
Pats R. Alijevas visus jam inkriminuojamus kaltinimus neigia. Anot jo, nemalonėje jis atsidūrė neva dėl ketinimo balotiruotis į Kazachstano prezidento postą, ir dėl to jį ėmė diskredituoti Kazachstano jėgos struktūros.
Austrijos valdžia jį areštavo, bet vėliau paleido už vieno milijono eurų užstatą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Kazachstanas keletą metų siekė, kad Austrija perduotų R. Alijevą Kazachstanui.
2007 metų rugpjūčio pradžioje Austrijos federalinis teismas atmetė prašymą dėl R. Alijevo ekstradicijos, motyvuodamas savo sprendimą tuo, kad šis negali tikėtis teisingo teisminio bylos nagrinėjimo Kazachstano Respublikoje.
2011 metų gegužės 13 dieną priekalnyje esančiame Alma Atos priemiesčio rajone buvo rasti smarkiai, neatpažįstamai sudarkyti kūnai statinėse. Tyrėjai iškėlė versiją, kad tai Ž. Timralijevo ir A. Chasenovo palaikai. Apie šį faktą 2011 metų gegužės 17 dieną spaudos konferencijoje oficialus Kazachstano Respublikos Generalinės prokuratūros atstovas Žandosas Umiralijevas pranešė:
„2011 metų gegužės 13 dieną „Kazteleradio“ sandėlių teritorijoje Alma Atos priekalnyje 3–3,5 metrų gylyje aptikti du suirę lavonai, sukišti į metalines statines ir apipilti kalkėmis. Ant lavonų galvų buvo uždėtos juodos kepuraitės, galvos apmuturiuotos polietileniniais paketais, kaklai suveržti virve ir elektros laidu.“
Atlikti palaikų ekspertizę buvo pasikviesti specialistai iš Vokietijos, tarp jų Berlyno klinikos „Scharite“ teismo medicinos skyriaus vadovas Michaelis Tsokosas. Palaikai buvo identifikuoti DNR analizės pagrindu. Ekspertai pasakė, kad viena iš galimų mirties priežasčių yra uždusinimas plastikiniais paketais, uždėtais ant aukų galvų. Be to, ekspertai nustatė, kad ant lavonų yra kankinimo žymių. Kadangi lavonai buvo sukišti į statinę su kalkėmis, nepavyko tiksliai nustatyti mirties laiko.
Be to spėjama, kad R. Alijevas yra įtariamas prisidėjęs prie buvusios Kazachstano televizijos žurnalistės Anastasijos Novikovos nužudymo Libane.
Nuo 2008 metų R. Alijevas ne kartą pasisakė „opozicinėje spaudoje“, per televizijos kanalą „K+“ ir radiją „Azattyk“. Savo pasisakymuose jis bandė įrodyti savo nekaltumą, prisidengdamas šalies „pagrindinio opozicionieriaus“ statusu.
Tuo tarpu 2011 metais R. Alijevas jau tiesiogiai buvo už akių apkaltintas „Nurbanko“ vadovaujančiųjų darbuotojų – Ž. Timralijevo ir A. Chasenovo – nužudymu, kai šių kūnai buvo rasti Alma Atos priekalnyje.
Kazachstanas iš karto nusiuntė į Austriją dar vieną prašymą dėl R. Alijevo ekstradicijos, pateikdamas nepaneigiamus įrodymus, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių vėl gavo neigiamą atsakymą. Dėl to Austrijos Sukščiausiojo Teismo vyriausiasis prokuroras sukritikavo atsisakymą perduoti R. Alijevą, kaltinamą Kazachstane „Nurbanko“ vadovaujančiųjų darbuotojų nužudymu. Apie tai pranešė advokatų kontora, atstovaujanti dviejų nužudytų bankininkų šeimų interesams.
Prokuroras pažymėjo, kad neigiamą sprendimą dėl R. Alijevo perdavimo priėmė Vienos apygardos teismas 2011 metų birželį „be pakankamo pagrindo“. Tačiau, kaip papasakojo nužudytų bankininkų šeimų interesams atstovaujantis advokatas Gabrielis Lanskis, nepaisant to, apygardos teismo nutartis yra neapskundžiama. Dabar jis ketina siekti, kad byla būtų nagrinėjama Europos Žmogaus Teisių Teisme.
Ir vis dėlto, Austrijoje buvo iškelta baudžiamoji byla R. Alijevui. 2012 metų pradžioje Vienos prokuratūra pranešė, kad pradeda liudytojų apklausą buvusio Kazachstano pasiuntinio Austrijoje R. Alijevo byloje. Daugeliu atvejų liudytojų apklausa buvo atliekama, surengus Austrijos ir Kazachstano vaizdo konferencijas.
Apklausose dalyvavo ne tik kaltinamųjų gynėjai, bet ir nužudytųjų „Nurbanko“ vadovaujančiųjų darbuotojų žmonų atstovas. Kaip pranešė jų advokatas G. Lanski, R. Alijevas turi būti apklaustas kaip pagrindinis kaltinamasis, tačiau jis žino, kad pastarasis nėra gavęs oficialaus raginimo atvykti į apklausą.
Kazachstano pasiuntinys Austrijoje R. Alijevas buvo apklaustas Maltoje 2012 metų kovą, rašo laikraštis „Die Press“ su nuoroda į diplomatinius sluoksnius. Susitikti su „Nurbanko“ vadovaujančiųjų darbuotojų nužudymu kaltinamu R. Alijevu į Maltą, vykdydama slaptą misiją, specialiai buvo nuvykusi Vienos prokurorė Bettina Valner.
Trijų dienų trukmės apklausos tikslas – „suteikti teisėsaugos institucijoms galimybę asmeninių įspūdžių apie įtariamąjį pagrindu teisingai įvertinti šią bylą“. „Die Presse“ pažymi, kad būtinybė važiuoti prokurorei į Maltą atsirado dėl to, kad teisėsaugos institucijos manė, jog R. Alijevas gali nesutikti atvykti į Austriją apklausai, baimindamasis dėl savo saugumo, kadangi Austrijos valdžia jį iš karto suimtų.
Tuo tarpu leidiniai „Wiener Zeitung“ ir „Kronen Zeitung“ praneša, kad ES teisingumo reikalų komisija kreipėsi į Europos teisininką, koordinuojantį ES šalių narių veiklą teisėsaugos srityje, prašydama prisidėti prie tyrimų R. Alijevo byloje. ES komisarė Viviane Reding paragino jį suteikti paramą atitinkamoms ES šalių narių žinyboms, „kad būtų pašalinti skirtumai šalių jurisdikcijose ir būtų galima efektyviai atlikti tyrimą“. Tačiau Austrijos teisingumo ministerijoje pareiškė, kad Vienos prokuratūra pati aktyviai tiria R. Alijevo bylą.
Taigi, Austrija atmetė Kazachstano prašymą perduoti buvusį pasiuntinį ir įsipareigojo atlikti bylos tyrimą pati. Pažymima, kad bylos medžiagoje jis figūruoja kaip Rachatas Šorazas. Austrijos teisėsaugos institucijų veiksmai, susiję su R. Alijevo byla, ne kartą buvo kritikuoti Europos mastu. Vienai buvo priekaištaujama, kad buvęs pasiuntinys pernelyg ilgai nebaudžiamas būna Austrijoje.
