Prieš užmiegant mažėja smegenų aktyvumas, rečiau plaka širdis, kraujyje mažėja hormono kortizolio, didėja melatonino gamyba. Kai kamuoja nemiga, šis mechanizmas sutrinka. To priežasčių gali būti ne viena.
Širdies ligos, astma, rėmuo, raumenų ir sąnarių skausmai – dažnos nemigos priežastys.
Stresas
Jeigu dieną jums tenka daug nervintis, dirbti sunkiai, konfliktuoti, jūsų nervų sistema įdirgsta. Jis neapleidžia jūsų ir vakare, smegenys veikia aktyviai, širdis plaka dažniau. Aišku, užmigti bus sunku.
Ką daryti? Tokia nemiga gali būti „vienkartinė“, pavyzdžiui, svarbaus renginio ar susitikimo išvakarėse. O gali tapti ir lėtine, jeigu stresas jus kamuoja ilgą laiką, jeigu jį lydi nerimas ir depresinės nuotaikos. Pirmu atveju, padėti gali ramus pasivaikščiojimas gryname ore, žolelių arbatos, meditacija, knygos skaitymas ar rankdarbiai. Antruoju atveju dažniausiai prireikia specialisto – psichologo ar neurologai pagalbos, kurie pataria, kaip susidoroti su stresu.
Kava, alkoholis, nikotinas
Tai nervų sistemos stimuliuotojai, trukdantys jai „įjungti“ miego režimą. Išgertas vėlai vakare (o kai kuriems žmonėms – ir po pietų) puodelis kavos, neleis užmigti. Alkoholis daugumai slopina aktyvumą ir iš pradžių žmogus jo pavartojęs užmiega lengvai. Tačiau vidury nakties jis nubunda ir jau nebegali užmigti.
Ką daryti? Nevartoti minėtųjų stimuliatorių mažiausia dvi valandas iki miego. Jeigu jūsų nervų sistema įaudrinta, kavos vertėtų nebegerti ir po pietų.
Pašaliniai trukdžiai
Neretai nemiga kamuoja dėl to, kad miegoti tiesiog nepatogu. Dažniausi diskomfortą sukeliantys faktoriai yra tvankumas miegamajame, šviesa ar triukšmas, sklindantys iš lauko, per šilta arba per šalta antklodė. Be to, miego kokybei kenkia televizoriaus žiūrėjimas ar darbas nešiojamuoju kompiuteriu jau atsigulus lovoje.
Ką daryti? Panaikinti, kiek įmanoma, dirgiklius. Pasak gydytojų, jeigu iki vėlyvos nakties negalite išsiskirti su kompiuteriu, nesitikėkite, kad likusią jos dalį miegosite ramiai. Miegamasis tam taip ir vadinasi, kad čia žmonės miegotų ir mylėtųsi.
Sveikatos problemos
Širdies ligos, astma, rėmuo, raumenų ir sąnarių skausmai – dažnos nemigos priežastys. Jeigu ką nors skauda, sunku užmigti. Nemiga – dažnas hiperteriozės (būklė, kai skydliaukė išskiria daugiau hormonų, nei organizmui reikia) šalutinis reiškinys. Nemiga neretai kamuoja ir menopauzę išgyvenančias moteris.
Ką daryti? Kreiptis pagalbos į gydytojus, kurie paskirs tinkamą jus kamuojančios ligos gydymą. Jokiu būdu negalima užsiimti savigydą ir be gydytojo žinios vartoti migdomųjų vaistų.
Svarbu:
Nemiga diagnozuojama pacientui, jeigu jis neišsimiega tirs kartus per savaitę. Tiesa, epizodinė nemiga dažniausiai praeina savaime. Į gydytojus reikia kreiptis, jeigu patyrus stresą nemiga nepareina per du mėnesius. Tai rodo, kad organizmas pats nepajėgus įveikti šios problemos.
