Ant skruzdėlyno sėsti nereikia, užteks labiau mylėti save ir artimuosius.
Daugiau galvoti apie pozityvius dalykus, nepasiduoti negandoms, nuolat rūpintis savimi, saugoti savo ir artimųjų sveikatą –tai paprasti laimingesnio gyvenimo „receptai“, kuriuos pirmiausia išvardino Eltai Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninės Nervų ligų skyriaus vedėja Laima Špakauskienė. Anot gydytojos, gerai nusiteikusius gyvenime žmones ir ligos mažiau puola.
–Yra toks populiarus posakis: visos ligos – nuo nervų, tik kelios – nuo meilės. Tai gal pratęstume tą teiginį, atsakydami į klausimą, o nuo ko atsiranda nervų ligos? Nuo nemeilės?
–Visų pirma reikėtų atskirti nervų ligas nuo psichinių ligų. Daugelis visuomenės narių, deja, nervų ligas sutapatina su psichinėmis. Ir iš čia kartais kyla nervų ligomis sergančių žmonių drovumas, netgi, – gėda ar kažkokia baimė pasakyti pažįstamam: aš gydžiausi Nervų ligų skyriuje.
Būna, sutinku gatvėje kokį buvusį mūsų skyriaus pacientą, o tas su gydytoja net nepasisveikina. Apsimeta, kad jos nepažįsta ir nieko bendro su nervų ligomis neturėjo. Nemažai tokių atvejų pasitaikė per tuos 16 metų, kai Nervų ligų skyriui vadovauju.
O iki tol dar panašiai tiek dirbau vien tik gydytoja, tai turėjau progų daugeliui žmonių pagelbėti. Beje, pamenat, ne taip seniai žmonės visai beprasmiškai gėdą jausdavo susirgę vėžiu. Ir tik po daugelio metų švietimo, atviro kalbėjimo apie ligas, gydymą, siekį išvengti ligų, vėžys iš „gėdingo“ sąrašo išbrauktas.
Filosofiškai žvelgiant, galima teigti, kad daugelis ligų žmogų puola dėl nemeilės. Nemeilės sau, nemeilės kitiems, nuo dvasinės pusiausvyros sutrikdymo.
– Kada reikia žmogui nervų gydytojo? Kai jam neramu ar kai ką nors be aiškios priežasties ima skaudėti?
– Gydytojo reikia, kai žmogus pasijunta blogai: atsiranda varginantys galvos, stuburo skausmai, galūnių, veido aptirpimai, raumenų nusilpimas, netgi –traukuliai, paralyžius, kai netenkama sąmonės. Žinoma, geriau, kai iki to neprieinama. Nervų ligų gydytojai gydo galvos smegenų kraujotakos sutrikimus.
Tarp jų būna ir insulto atvejų. Gydo periferinės nervų sistemos ligas –uždegimus, infekcines nervų sistemų ligas –meningitus, encefalitus. Dar –ir išsėtinę sklerozę, epilepsiją, Parkinsono bei kitas ligas.
Kai kurių jų net kilmė iki galo iki šiol nėra išaiškinta. Efektyvių vaistų turime, tačiau ne visos ligos pasiduoda iki galo išgydomos. Todėl kai kada reikia išmokti gyventi su liga ir viską daryti, kad ji nesuaktyvėtų bei nepablogintų gyvenimo kokybės.
–Ar nervų ligų atveju galima sakyti: kažko pats nepadarei, žmogau, todėl ir susirgai –tad kaltink tik save?
–Tikrai negalima. Nors yra žinoma daugybė atvejų, kai dėl aukšto kraujospūdžio ar netinkamos mitybos žmogui išsivysto insultas. Būna nervų ligų, kurias galima drąsiai vadinti ir besaikio alkoholio vartojimo, rūkymo pasekmėmis (spazmuoja kraujagyslės, šąla galūnės). Rūkymas, aišku, labiausiai veikia plaučius, bet jis veikia ir vegetacinę nervų sistemą: padidėja žmogaus jautrumas, tirpsta galūnės.
– Kažin, ar dar apie kokias nors ligas buityje gyvuoja tiek visokių pasakymų kaip apie nervų ligas. Na, kad ir toks stereotipinis apibūdinimas „nervingas žmogus“. Ar pagrįstai ši etiketė klijuojama galimam ligoniui ?
–Sunku nubrėžti ribą tarp sveiko ir psichine liga sergančio žmogaus, jei tik sugalvotume „nervingumu“ remtis. Taip sako psichiatrai, nes jie, o ne neurologai, nustato psichinę ligą. Nervingo žmogaus etiketė visuomenėje gali tekti greitai susijaudinančiam, ambicingam žmogui. Bet ambicijos –dar ne psichinė liga. Ir būti ambicingu –tikrai nėra blogai.
–Apie sveikatą daug rašoma, kalbama, todėl mes puikiai žinome, kaip, pavyzdžiui, saugotis peršalimo, o kaip išvengti nervų ligų?
–Visų ligų apsisaugojimo esmė –profilaktika. Ir daugelio jų išvengti padeda sportas, judėjimas gryname ore, kokybiškas poilsis, geras miegas po įtemptų darbų, turiningi savaitgaliai, atostogos. Žinoma, –ir sveikas maistas. Be abejo, –ir teigiamos emocijos.
Išvengti daugelio ligų padeda geri tarpusavio santykiai (tarp šeimos narių ar kolegų). Tačiau yra ligų, kurių neatitolins jokia profilaktika. Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė, kai kurios kitos nervų ligos, deja, nežinia, dėl ko atsiranda. Gydymo priemonių turim, bet kaip tų ligų išvengti dar nežinoma.
Visų geriausia jokiais atvejais nepasiduoti negandoms. Ir žinoma, jei prireikia, –rasti kelią pas gydytoją. Jei ranka lūžo, –eini pas traumatologą, jei depresuoji, –eini pas psichiatrą pasikonsultuoti. Nemiegi, bloga nuotaika: paskirs vaistų, ir savijauta pagerės.
–Kažkada kolega –bene vienintelis Lietuvos čigonas, baigęs aukštuosius žurnalistikos mokslus –solidaus amžiaus vyras pasakojo, kad jo tautiečiai sakydavo „nervų ligos –nuo pasiutimo“ Ir senovėje jas gydydavo savomis priemonėmis. Išrengdavo sergantįjį, pasodindavo ant skruzdėlyno. Dar prie medžio pririšdavo, kad ligonis nuo „gydymo“ nepabėgtų. Būdavo, kai kas dėl to net mirdavo, bet tie, kurie gyvi likdavo, niekada daugiau nervų ligomis nesiskųsdavo...
–Baisu, negi tikrai taip būdavo? Tiesa, radikulitą, dar kai kurias kitas ligas ir dabar medikai gydo vaistais, į kurių sudėtį skruzdžių rūgštis įeina, tik ant skruzdėlyno tikrai negalima nei sėsti, nei lipti. Nebent –įmesti į jį kokią nosinaitę, o po kurio laiko atsargiai pagaliu išėmus ir nukračius nuo jos skruzdes, prie skaudamos vietos pridėti –palengvės.
Į ligą, beje, einama daugybę metų. Palyginimui galima prisiminti, kaip, pavyzdžiui, po lašiuką kapsi vanduo į stiklinę, kol galop ją pripildo. Ir tada vanduo išsilieja. Taigi „kapsėti“ gali namie, darbe. Gan dažnai pas mus į skyrių ligoniai papuola dėl konfliktų darbe: pakyla kraujospūdis, pradeda žmogų pykinti – kur silpna vieta, ten liga pirmiausiai ir pasireiškia.
– Ligoninė, kurioje Jūs dirbate, gyvuoja 102 metus. Trečdalis to laiko sutampa ir su Jūsų darbo biografija. Ar daug gerų pasikeitimų pastaraisiais metais ligoninėje įvyko?
–Tikrai jų buvo nemažai. Ir dabar tebevyksta, netgi – intensyviau nei anksčiau. Ypač –diagnostikoje. Atsirado kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas, apie ką mano darbo ligoninėje pradžioje nei svajoti, nei nujausti negalėjome. Pastaraisiais metais atsirado ir labai daug naujų veiksmingų, efektyvių vaistų, kurių gauna ir mūsų skyrius. Perspektyvos, tikime, bus dar turtingesnės naujovių ir gerų pasikeitimų. Iš esmės pagerės sąlygos ir ligoniams, ir mums, dirbantiems ligoninėje.
Tačiau turiu pabrėžti, kad ir žmonės pastebimai keičiasi. Jie šiandien moka labiau susivaldyti, kontroliuoti savo elgesį. Atsimenu, anksčiau kad paleis gerkles, emocijos liejasi per kraštus, reikalauja ypatingų sąlygų, dėmesio. O dabar –mandagesni, rafinuotesni, santūresni. Ypač –jauni, kurie daugiau po užsienį keliauja, svečiose šalyse mato gražių pavyzdžių ir išmoksta mandagiau elgtis neužgaudami kitų. Sveikintini tokie dalykai.
–Bet ne visada ligoninės Nervų ligų skyrius būna pilnas, štai dabar nemažai tuščių lovų turite. Gal žiema tokiomis ligomis sergantiesiems labiau palanki nei vasara?
–Nebent tarpušvenčiu taip būna. Su metų laikais tai nesusiję. Prieš Naujuosius, galima sakyti, dėsningai erdviau tapo ligoninių palatose –kas pajėgė, gerai jautėsi, tas prašėsi išleidžiamas sutikti šventes į namus, pas artimuosius. Ne išimtis buvo ir ką tik praėjusios šventės, po kurių, deja, mūsų skyrius jau iš naujo sparčiai pildosi naujais ligoniais.
–Gydytojams Naujųjų proga lyg ir reikėtų palinkėti daugiau darbo, tai išeitų, kad –ir ligonių. Bet tokiu atveju kažkam tektų palinkėti ligos, kaip iš tokios nemalonios situacijos išsisukti?
–Geriausia kiekvienam linkėti tik sveikatos. Kaip gydytoja, visiems be išimties žmonėms linkiu labiau mylėti save. Ir, žinoma, – artimuosius, kaip patį save. Manau, nieko naujo čia nepasakysime – tereikia dešimt Dievo įsakymų prisiminti ir juos vykdyti. Rūpintis kūnu, rūpintis savo dvasingumu, viskuo domėtis, skaityti ir mylėti.
–Dėkoju už pokalbį.
