Vengti megztų paltų
Šeimos gydytojų asociacijos pirmininkas, gydytojas Julius Kalibatas tv3.lt nurodė, kad šalti orai yra labai pavojingi, jeigu nesiimame reikiamų priemonių.
„Šaltis pavojingas tuo, kad galime peršalti, galime sušalti. Todėl kiekvienas turi žinoti, kaip elgtis, kada yra -20 laipsnių. Pirmiausia reikalingi šilti drabužiai. Siūloma rengtis svogūno principu: vieni apatiniai marškiniai, ant jų megztukai, ant megztuko – švarką. Kadangi vėjo faktorius šalčio poveikį padidina, viršutiniai drabužiai turi būti šilti ir nepralaidūs vėjui. Todėl nepatartina rengtis megztais, vilnoniais paltukais, kurie tinka rudeniui, bet ne žiemai.
Žiemą reikia vilkėti kailinius, kad vėjas neprapūstų. Kailis šildo kūną pakankamai gerai, susidaro pakankamas šilumos sluoksnis – kailiniai yra pasiteisinę per amžius. Pūkinės striukės – taip pat labai gerai. Kai viduj pūkas, jis gerai šildo, o iš išorės dažnai tokios striukės yra tokios medžiagos, kuri nepraleidžia šalčio“, – nurodo J. Kalibatas.
Valgyti riebiau, likti namie
Gydytojas pastebi, kad mityba šaltais orais taip pat turi būti kaloringesnė ir riebesnė.
„Kai lauke -20 ir pan., žmogui reikia valgyti ir daugiau riebalų, ir daugiau baltymų – maistas turi būti kaloringesnis. Klaidą daro tie, kurie atšalus orams laikosi dietų – tokie žmonės dažniau peršąla“, – sako jis.
J. Kalibatas nurodo, kad, esant tokiems šalčiams, ypač pensininkams jis patartų geriau truputį pasisaugoti ir ilgiau pabūti namie.
„Jeigu reikia visgi reikia vaikščioti, reikia tinkamai apsirengti, užsivynioti gerai šaliku, taip pat ir veidą – kad kuo mažiau liktų nepridengtos odos, tegu tik akys matosi. Jeigu tinkamai apsirengi, gali būti lauke ir esant šalčiams, bet mes dažnai matome, kad net į polikliniką žmonės ateina per plonai apsirengę. Čia yra mados dalykas – merginos nenori eiti į pasimatymus apsimuturiavusios, tad išsitraukia savo gražiausią paltuką, eina su sijonais arba aptemptomis, plonomis kelnėmis, kas irgi nėra gerai, o po to suserga. Tad mes patariame taip nedaryti, o lauke netgi į termosą karštos arbatos galima pasiimti, ir šiaip karštų arbatų tokiu metu nevengti“, – kalba gydytojas.
J. Kalibatas nurodo, kad šaltuoju metų laiku padaugėja susirgimų ir, jo nuomone, taip būna todėl, kad jaunimas seka madų ir nenori tinkamai apsirengti.
Šildantys augalai
Žolininkė Jadvyga Balvočiūtė tv3.lt nurodė, kad tokiu oru svarbiausia neperšalti, apsirengti reikia šiltai. Iš kitos pusės, nors šiluma yra gerai, patalpų perkaitinti, anot jos, taip pat nereikėtų.
„Svarbiausia neperšalti kojų ir saugoti viršutinius kvėpavimo takus prieš vėją ir šaltį. Kartais norime gražiai atrodyti ir einame plikomis galvomis. Tie, kurie turi sinusitus, jiems kutena skrandį, juos ir puola greičiau virusai, todėl reikėtų labiau pasisaugoti, nesušalti. Reikėtų neiti į lauką išgėrus karštos arbatos, kad nepradėtume prakaituoti. Parėję iš lauko taip pat nereikėtų staigiai visų drabužių nusimesti – geriau atvėsti palengva“, – kalbėjo žolininkė.
J. Balvočiūtė nurodo, kad žiemą žmonėms reikėtų vartoti augalus, kurie mus šildo – pavyzdžiui, česnaką (jeigu virškinimo organai, kasa nėra jautri).
„Taip pat iš vidaus labai šildo imbieras, tinka imbiero arbata, o suaugusiems ir vieno karšto imbiero paragauti labai gerai – tai tikrai sušildys iš vidaus. Labai svarbu organizmą pašildyti iš vidaus, todėl reikia ir karštų arbatų, ir sriubų, sultinių, gerai apsivynioti kaklą – reikia pasisaugoti“, – sako žolininkė.
Pašnekovė pastebi, kad esant labai šaltiems orams, sausėja plaukai ir skeldėja rankos. Čia ji irgi turi patarimą: rankas ji pataria tempti kanapių, sėmenų aliejumi, o perplaudinėjant plaukus į tą vandenį įdėti net mažiau nei lašelį žibalo. Tai, sako J. Balvočiūtė, apsaugos plaukus nuo sausėjimo.
Jei peršalome
Jei liga visgi užpuolė, žolininkė pataria kaitinti kojas vandenyje.
„Tai tinka įvairiausio amžiaus žmonėmis, galime pasidaryti ir tokias vonias: prisikapoti, prisiskinti pušų šakelių, jas užsiplikyti, paskui susipilti į vonią ir toje vonioje pagulėti. Išlipus iš vonios greitai nusišluosčius gulti į lovą ir dar išgerti šiltos arbatos.
Jei jaučiame, kad kitą dieną gali būti temperatūros, kad esame peršalę, reikėtų užsiplikyti bet kurią žolelių arbatą (mėtų, raudonėlių ar kitą), pasisaldinti ją ir išgerti, kad išprakaituotume. Tada pasikeisime marškinius ir iš ryto būsime sveiki. Taip pat labai gerai peršalus išgerti ežiuolių – jos padeda pirmiausiai. Taip pat padeda vingiorykštė, šeivamedis“, – kalba žolininkė.
