Medikai juokauja – kas pirmas atras, kaip išgydyti diabetą, gaus visas įmanomas premijas. Tačiau kol kas apie tai galima tik pasvajoti, nes priešnuodžių šiai ligai, kuri kasmet nusineša gausybę gyvybių, niekas dar neatrado.
Tarptautinės diabeto federacijos duomenimis, vien tik Lietuvoje ji savo gniaužtuose laiko apie 5 proc. šalies gyventojų, tačiau net apie pusė jų to neįtaria.
Vis dar neišgydomas diabetas dažnai yra vadinama liga visam gyvenimui. Maža to, tai labai klastinga liga, ne iš karto parodanti savo nagus, todėl dažną ji apgauna. Jei cukriniu diabetu susergama jau peržengus 40 metų, liga gali prasidėti „nebyliai“ be ryškių simptomų. Todėl labai svarbu šią ligą yra diagnozuoti kuo anksčiau ir teisingai kontroliuoti.
„Jei ligos „stažas“ yra ilgas, o pacientas ligos nekontroliuoja, vystosi tokios sunkios komplikacijos kaip širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, neuropatija, inkstų nepakankamumas, regėjimo sutrikimai. Tyrimai rodo, kad net 4 iš 5 sergančiųjų diabetų miršta nuo jų“, - atskleidžia prof. Vaidotas Urbanavičius, VU ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijos centro direktorius.
Keičia gyvenimo būdą
Tačiau, pasak prof. V. Urbanavičiaus, diabeto diagnozę išgirdęs pacientas neturėtų panikuoti: nors šios ligos išgydyti neįmanoma, ji netrukdo gyventi tinkamai kontroliuojama. Sergantieji turi nepamiršti, kad privalo vartoti ne tik medikamentus, bet ir keisti gyvenimo būdą: sureguliuoti mitybą, nedirbti iki išnaktų, pakankamai ilsėtis ir būti fiziškai aktyvūs.
Sergantiesiems specialistas pataria stengtis vengti tų maisto produktų, kuriuose yra lengvai įsisavinamų angliavandenių. Tai įvairūs tortai ir pyragaičiai, uogienės, sirupai, medus. Susirgus diabetu geriausia yra valgyti reguliariai panašiu metu, 5-6 kartus per dieną nedidelėmis porcijomis.Be to, gyventi su diabetu labai padeda ir aktyvus gyvenimo būdas, mankšta, nes ji skatina medžiagų apykaitos procesus ir padeda jaustis geriau.
„Bet kad ir kaip atidžiai sektumėte savo mitybą ir gydytojų rekomendacijas, diabeto kontrolė bus nepilna be kasdienių gliukozės kiekio kraujyje matavimų. Savalaikis ir teisingas gliukozės matavimas, rezultatų analizė padeda mums, specialistams, kartu su pacientu atrasti tinkamiausią būdą diabetui kontroliuoti“, - kalba prof. V. Urbanavičius.
Daugelis tarptautinių diabeto organizacijų vieningai pabrėžia, kad viena svarbiausių kovos su cukriniu diabetu grandžių yra gliukozės koncentracijos matavimas kraujyje. Jos matavimus reguliariai turėtų atlikti ne tik žmonės, besigydantys insulinu, bet ir tie, kurie vartoja geriamus antidiabetinius vaistus, mažinančius gliukozės koncentraciją kraujyje.
Kontrolė namuose
Pasak prof. V. Urbanavičiaus, labai svarbus vaidmuo kontroliuojant ligą tenka pačiam pacientui: gliukozės kiekis kraujyje nuolat kinta, todėl jį reikia atidžiai sekti. Dėl šios priežasties Tarptautinė diabeto federacija rekomenduoja visiems pacientams sudaryti galimybę gliukozės kiekio matavimus atlikti namuose. Itin pabrėžiama, kad gliukozės koncentracijos pakitimus ligonis turėtų matuoti ne atsitiktinai, o periodiškai bent du kartus per dieną: prieš valgį ir 2 valandos po valgio.
„Kodėl? Todėl kad gliukozės kiekis kraujyje kinta nuolat. Norint sėkmingai kontroliuoti ligą būtina žinoti, kaip paskirtas gydymas bei maistas veikia gliukozės kiekį organizme visą dieną. Dažniausia pacientų klaida – glikemijos matavimas tik ryte, nevalgius, nes tokie pavieniai gliukozės rodikliai neatskleidžia tikrosios padėties“, - tikina endokrinologas.
Net 13-kos Europoje atliktų klinikinių tyrimų meta analizė parodė, kad gliukozės koncentracija 2 valandos po valgio yra nepriklausomas mirtingumo dėl diabeto sukeltų komplikacijų faktorius. Jis perspėja apie galimas komplikacijas. Pasak prof. V. Urbanavičiaus, sukoregavus gliukozės matavimus po valgio, mažėja stambiųjų kraujagyslių komplikacijų dažnis, galima išvengti širdies bei kraujagyslių ligų progresavimo ar bent jį sulėtinti.
Todėl gliukozės koncentracijos matavimus jis pataria atlikti kuo dažniau: „Idealiausias variantas būtų gliukozės kiekį pasimatuoti ryte nevalgius; prieš pietus, vakarienę ir 2 valandos po valgių, taip pat einant miegoti“.
Specialistas priduria, kad kai kurie pacientai, ypač neseniai išgirdę ligos diagnozę, išsigąsta tokių savarankiškų gliukozės matavimų namuose, abejoja, ar pajėgs. „Tačiau tai yra paprasta, naudojantis tam specialiai sukurtais gliukometrais. Juos patogu ir greita naudoti: tereikia nusiplauti rankas, į aparatėlį įdėti juostelę ir užlašinti kraujo mėginį, kuris paimamas visiškai neskausmingai, o ekrane akimirksniu parodomas rezultatas. Šis rezultatas privalo būti įrašytas į dienyną ir pažymėtas, kada buvo atliktas – prieš valgį ar 2 valandas po jo“, - pabrėžia prof. V. Urbanavičius.
Tokius matavimus endokrinologas vadina svarbiais duomenimis, vertinant ir tikslinant gydymo planą, parenkant tikslias vaistų dozes. „Pacientai turi nepamiršti nuolat stebėti gliukozės kiekio pokyčių. Jei jie laikosi nustatyto gydymo plano, tinkamai maitinasi ir pakankamai fiziškai juda, gali mėgautis tokiu pat džiaugsmingu gyvenimu kaip ir anksčiau“, - tikina prof. V. Urbanavičius.
