Labai norėjau susipažinti ir savo akimis pamatyti prezervatyvų gamybos procesą, todėl kreipiausi į vienos gamyklos vadovus ir prašiau leidimo ten patekti.
Vadovai sutiko įleisti mane į gamybines patalpas ir aprodyti gamybos procesus. Įsitikinę, kad nesu alergiška amoniakui ir lateksui man išdavė specialų apavą ir chalatą.Įėjus į cechą, tapo labai sunku kvėpuoti: stiprus amoniako ir latekso kvapas graužė akis. Labai nustebau ir susimąsčiau, kaip žmonės gali dirbti tokioje aplinkoje.
Pamainos viršininkas, paaiškino, kad gamyba pilnumoje automatizuota, todėl, nuolat būti šioje patalpoje niekam nereikia, budintis operatorius stebi gamybos procesą per kabinete esantį specialų langą. Kad aprūpintų pasaulį pakankamu prezervatyvų kiekiu, dauguma gamyklų dirba ištisą parą. Prezervatyvų gamybos procesas prasideda nuo mišinio paruošimo. Lateksas - kaučiuko medžio sultys, atvežtos iš Malaizijos.
Gamykloje į šį mišinį tik pridedami komponentai, kurie pagreitina vulkanizacijos procesą. Kai kuriose šalyse prezervatyvai gaminami iš sintetinių medžiagų, pavyzdžiui, poliuretano. Juos palietus atrodo, kad jie pagaminti iš polietileno. Tokie prezervatyvai yra mažiau elastingi ir netokie tvirti nei tie, kurie pagaminti iš latekso.
Ceche yra dvi gamybos linijos. Į ilgas siauras vonias, pripildytas mišinio, įleidžiamos penio formos stiklinės kolbos. Skirtingų rūšių prezervatyvam gaminti naudojamos skirtingos kolbos - lygios, su ranteliais ar su karputėm. Slinkdamos tolyn kolbos "išnyra" iš vonių.
Po to prezervatyvų pusgaminiai džiovinami ir latekso perteklius nuteka. Gaminant ypač plonus prezervatyvus, kolbų grandinė slenka lėčiau, kad spėtų nutekėti kuo daugiau latekso. Kol lateksas ant kolbų permatomas, tai jo praktiškai nesimato.
Pasibaigus pirmam gamybos etapui, kolbos dar kartą merkiamos į mišinį. Pakartoti procesą reikia tam, kad išgauti tinkamą gaminio storį. Po to kolbos juda toliau. Kitame etape, šepečių, besisukančių kolbomis apačioje, pagalba ant prezervatyvų susukamas apvadas ir prezervatyvų pusfabrikačiai patenka į vulkanizacijos kamerą. Iš kameros išeina pusiau skaidrus pieno spalvos produktas.
Kolbų grandinė toliau juda vonia, kad atmirktų lateksas ir prezervatyvas lengviau nusiimtų nuo kolbos. Šiam procesui pagerinti, į muilo tirpalą įpilama amoniako. Sekančiame etape didele vandens srove ir rezervuare besisukančių šepetėlių pagalba, prezervatyvai numušami nuo kolbų.
18,5 cm - europinis standartas
Galutiniame etape - prezervatyvai plaunami. Prezervatyvų plovimo aparatas, labai primena buitinę skalbimo mašiną, tik yra ženkliai didesnių gabaritų. Vanduo, kuriame plaunami prezervatyvai - kambario temperatūros, kad gaminiai nesuliptų į vandenį pilama pudra ir dezinfekuojantis skystis. Toliau prezervatyvai keliauja į džiovyklą, panašia į skalbimo aparatą, kuris yra netoliese. Prezervatyvų plovimas ir džiovinimas trunka apie pusantros valandos.
Toliau prasideda pati sudėtingiausia gamybos dalis: prezervatyvai patenka į laboratoriją, kurioje tikrinama gaminio kokybė. Pirmojo etapo metu iš 4 - 6 tūkstančių prezervatyvų išrenkama tik 100. To pakanka, kad galima būtų spręsti apie partijos kokybę. Jei tame etape būtų pastebėti kokie nors normų neatitikimai, tai visa gaminio partija būtų išbrokuota. Prezervatyvai sveriami ir matuojamas jų ilgis. Kiekvienas gaminys privalo sverti apie gramą, o jo ilgis turi būti 18,5 - 19 cm (toks yra europinis standartas).
Būdama laboratorijoje aš vis krūpčiodavau nuo staigių garsų. Tai sproginėjo prezervatyvai - taip tikrina jų tvirtumą. Iš 100 pasvertų, išmatuotų prezervatyvų atrenkami 5, kurie tikrinami, kaip jie išlaiko spaudimą ir kiek telpa oro. Kitoje kameroje prezervatyvas - pripučiamas.
Momentą, kada prezervatyvas plyšta, aparatūra fiksuoja, kiek į jį tilpo oro ir kada jis plyšo. Man teko pastebėti, kad prezervatyvas išlaikė 2,5 kilopaskalio ir jame tilpo 40 litrų oro. Norma yra 1,1 - 1,2 kilopaskalio ir apie 18 litrų oro.
Iš vienos partijos gaminių, perėjusių visus etapus, leidžiamas 15% brokas. Jei partija nesėkminga ir broko procentas didesnis, tai sunaikinami visi prezervatyvai (4 - 6 tūkstančiai), nes tolesnė patikra ir pakavimas tampa nuostolingu. Be to kiekvienoj kolboj prie pat jos pagrindo įspaudžiamas numeris, kuris atsispaudžia ir ant prezervatyvo. Pastebėto broko numeris užrašomas ir jeigu brokas pasikartoja ant tos pačios kolbos - kolba išmetama.
Po visų tikrinimo etapų, visa prezervatyvų partija (4 - 6 tūkstančiai) keliauja į elektroninio patikrinimo etapą. Prie testavimo mašinų sėdi operatoriai, kurie rankiniu būdu gaminius užmauna ant metalinių elektrodų ir prijungia prie prietaisų. Per juos teka srovė ir kompiuteris fiksuoja, ar srovė praeina per gaminį. Prezervatyvai, kurie praleidžia elektros srovę - brokuojami, o kiti patenka į sekantį etapą.
Sekančiam testavimui išrenkama 30 prezervatyvų. Jie irgi rankiniu būdu yra užmaunami ant elektrodų, po to, užpildomi elektrolitiniu tirpalu. Jei prietaisai užfiksuoja, kad gaminiai praleidžia srovę jie brokuojami ir išmetami, o prietaisai, kurie pirmame etape nefiksavo broko, tikrinami ir jei reikia - taisomi.
Tačiau tai būna labai retai. Dažniausiai gaminiai po pirmo elektroninio patikrinimo dezinfekuojami ir siunčiami į pakavimo liniją.
Prieš prezervatyvų pakavimą, dozuojamų įrengimų pagalba, į kiekvieną prezervatyvą įlašinama silikoninio tepalo. Gaminant aromatizuotus prezervatyvus papildomai įlašinamas aromatizatorius. Įpakavimo kokybė taip pat tikrinama specialioje vakuumo kameroje.
Pati gamykla dirba ištisą parą, trim pamainom po 8 val. ir pagamina po 17 milijonų prezervatyvų į metus. Prieš prasidedant pamainai, darbuotojai būtinai privalo išsimaudyti duše ir pereinant į "švariąją" zoną apsivilkti spec. drabužiais. Gamykloje kas tris valandas plaunamos grindys, o kad nebūtų dulkių - palaikomas gana aukštas drėgmės lygis.
