Prieš penkiolika metų susiformavo „naujosios politikos“ partijų blokas, žadėjęs daug ir esminių naujovių. To bloko lyderės buvo dvi naujos politinės jėgos – Artūro Paulausko vadovaujama Naujoji sąjunga ir Rolando Pakso partija tapę liberalai. Naujovių blokas laimėjo rinkimus, tačiau labai greitai liberalai suskilo, R. Paksas išsivedė dalį jų su savimi ir įsteigė kitą partiją. Savo ruožtu Naujoji sąjunga apskritai po dviejų kadencijų išnyko iš Lietuvos politinės padangės.
Tuo metu 2008-aisiais Seimo rinkimuose puikiai pasirodė Arūno Valinsko vadovaujama Tautos prisikėlimo partija, kurios labai reikėjo daugybei už ją balsavusių žmonių, tačiau tą pačią kadenciją ir ji skilo, o 2012-ųjų Seimo rinkimuose jos apskritai nebeliko.
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje nuolat diskutuojama apie partijų atsinaujinimo būtinybę, teigiama, jog nuolat atsinaujinti yra būtina. Ar visos šios kalbos nereiškia, kad atsinaujinti reikėtų pačioms partijų viršūnėms?
Dienraščio „Lietuvos rytas“ politikos apžvalgininkas V. Bruveris primena, kad nuolatinė „žinomų žmonių paieškų liga“ atsinaujina prieš kiekvienus rinkimus, kai partijos medžioja žmones iš sporto ar šou pasaulio. „Namuose dažnai matau vieną vokiečių televizijos kanalą, per kurio reklamas nuolat akcentuojamas žodis „neu“ (naujas, – LRT.lt), pristatant įvairius produktus. Tai galima palyginti su dabartinėmis partijų kalbomis apie naujumą.
Iš tiesų tai yra tik tuščia sąvoka, reiškianti kaitą dėl kaitos. Tai signalizuoja, kad mūsų partijose nėra tikros partinės kraujotakos – tik ta pati nomenklatūra, tie patys žmonės, metų metus sėdintys partijų viršūnėlėse. Jie tiesiog stengiasi išlaikyti savo turimą įtaką ir valdžią įvairių manipuliacijų ir gudrybių būdu, ir viena iš tokių gudrybių – kalbos apie naujoves“, – portalui LRT.lt kalbėjo apžvalgininkas V. Bruveris.
Partijų lyderius siūlo užsiauginti
Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas Lauras Bielinis teigia, kad kalbos apie atsinaujinimą – ženklas, jog partijų kokybė netenkina nei pačių politikų, nei visuomenės. „Partijų vadovybė ir struktūra greičiausiai veikia nepatenkinamai, neduoda to rezultato, kokio tikimasi“, – priduria politologas.
Pasak L. Bielinio, ateina laikas, kai senieji partijų lyderiai suvokia, jog jiems reikės pasitraukti, taip pat keičiasi ir rinkėjų struktūros – prie balsadėžių ateina vis daugiau jaunesnių rinkėjų. „Partijos supranta, kad kinta galimybės, situacijos, todėl reikia ieškoti naujų, potencialiai efektingų veiksmų bei taktikų – štai iš kur kyla kalbos apie atsinaujinimą“, – įsitikinęs VDU profesorius.
Tuo metu politikos apžvalgininkas V. Bruveris teiraujasi, apie kokį atsinaujinimą kalbama.
„Normalioje demokratinėje partinėje sistemoje partijų lyderiais tampa žmonės, kurie partijose turi tam tikrą įdirbį, jose yra užaugę, o mes iš anksto žinome, kad štai tas ar kitas jaunas partijos žmogus, palaipsniui kylantis karjeros laiptais, greičiausiai pretenduos į būsimus lyderius. Mes juos iš anksto pažįstame, žinome, kokie yra prioritetai ir vertybės, patirtis. Lietuvoje matome atsinaujinimą, kuris reiškia tik tai, kad į partijas stengiamasi pritraukti kuo daugiau žmonių iš šalies, kurie yra pasižymėję kitose srityse ar partijose, bet su tomis partijomis išsiskyrė dėl tam tikrų priežasčių“, – portalui LRT.lt kalbėjo V. Bruveris.
Anot dienraščio „Lietuvos rytas“ apžvalgininko V. Bruverio, labai gerai save su naujumo šūkiu sugebėjo parduoti Liberalų sąjūdis (LS), o visos kitos partijos juos esą kopijuoja.
„LS per savivaldos rinkimus sugebėjo save pateikti kaip naują vėją politikoje. Žiūrint į situaciją blaiviai ir adekvačiai, mano nuomone, liberalai politikoje nėra jokie naujokai – politikoje ir valdžioje jie regėtini ne vienerius metus, o kai kurie iš jų valdžioje pasirodė ne itin gerai, bet sugebėjo save pozicionuoti kaip naują jėgą. Kitos politinės jėgos taip pat bando su šiuo triuku kažką daryti, ypač tos, kurioms taip gerai, kaip liberalams, dabar nesiseka – konservatoriai ir „darbiečiai“. Pažiūrėsime, ką sugalvos ir kokių naujovių pasiūlys „tvarkiečiai“, – sakė V. Bruveris.
