„Kvedarų ūkis“ atstovas Arnas Kvedaras sakė, kad šiemet derlius bus mažesnis, tad kainos didės, bet ne tik dėl to.
„Didžiąją dalį užauginamų daržovių perdirbame Tad ankstyvųjų daržovių beveik neauginame. O perdirbimui skirtą derlių dar tik ketiname nuimti. Tačiau jau dabar matome, kad derlius bus mažesnis.
Be to, kaip ir kiti maisto perdirbėjai susiduriame su darbuotojų trūkumu, negalime jų prisivilioti net ir siūlydami geresnes sąlygas. Taip pat pabrango pakavimo medžiagos, metalas. Tai tikrai atsilieps ir galutinio produkto kainai“, – komentavo A. Kvedaras.
Anot jo, vasaros karščiai lėmė, kad derlius bus mažesnis ir prastesnės kokybės nei įprastai.
„Gal kituose rajonuose situacija ir geresnė, bet mes, Kėdainių rajone, praktiškai 2 mėnesius gyvenome be kritulių.
Dabartinės lietingos savaitės šiek tiek gelbėja situaciją, nes vėlyvosios daržovės dar auga. Tačiau vis tiek žala, kuri buvo padaryta pirmojoje augimo stadijoje, jau nebepataisoma. Daržovės šiemet bus mažesnės“, – sakė A. Kvedaras.
Neranda darbuotojų, auga energiniai kaštai
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius teigė, kad mėsos žaliavos brango anksčiau, pavasarį, tad dabar situacija yra stabili.
„Įtampa iš eksporto rinkų yra mažesnė, tad tai nesukelia kainų pačioje Europoje. O mes kadangi daugiau nei pusę kiaulienos perkame iš Vokietijos, tai reiškia, kad jeigu ten kainos nekyla, pas mus jos irgi liks panašios.
Tačiau didesnė problema yra ne žaliavos, o energetiniai resursai, dujų, elektros brangimas. Turime daug šaldymo įrangos, tad turime ir dideles energines sąnaudas“, – pasakojo E. Mackevičius.
Dar jo teigimu labai sunku surasti darbuotojų.
„Dabar niekas nenori dirbti už 800 eurų. Anksčiau galėdavome atsivežti darbuotojų iš kitų šalių, tačiau dabar tai sunkiau padaryti. Mums labai trūksta žmonių, todėl esame priversti mokėti dar didesnius atlyginimus. Mūsų sektoriuje negalima pakeisti darbuotojų robotizuotais įrenginiais. Turime daug rankinio darbo.
Tad visos šios problemos atsilieps ir maisto produktų kainoms“, – pastebėjo mėsos perdirbėjų atstovas.
Kalbant apie žaliavas, anot jo, kiekvienais metais blogėja situacija su kiauliena.
„Turime atsivežti apie 60 proc. suvartojamos kiaulienos. Tad bet koks trūkumas ar susvyravimas tarptautinėse rinkose mums atsilieptų.
Lietuva, ko gero, žemiausioje vietoje pagal apsirūpinimą kiauliena. Mes jau rikiuojamės šalia pietinių šalių, pavyzdžiui, Graikijos. Pas mus nėra remiama kiaulininkystė, žmonės nenori ja verstis. Tačiau žmonės labai daug suvartoja kiaulienos, apie 50 kilogramų iš visų 90 kilogramų per metus“, – sakė E. Mackevičius.
Brangs ne visos prekės?
Prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis sakė, kad nereikėtų gąsdinti žmonių kainų augimu.
„Šokias tokias blogas tendencijas matome, tačiau nemanau, kad iki metų pabaigos maisto produktai labai brangs. Be to, jeigu vienų produktų kainos šiek tiek kils, kitų – kris.
Galime peržvelgti maisto produktų lentynas. Pavyzdžiui, mėsos kainos jau kurį laiką nesikeičia ir tikėtina, kad iki metų pabaigos nesikeis. Pigiausi pieno produktai šiek tiek pabrangs, nes gamintojai kelia kainas. Duonos kainos lieka tokios pačios. O daržovių kainas lemia sezoniškumas“, – vardijo D. Dundulis.
Anot jo, kartais daržovių kainos keičiasi staiga, nes jas daržuose užpuola kenkėjai
„Pavyzdžiui, šiemet buvo labai brangūs krapai, juos užpuolė vabzdžiai. Jie krapus tiesiog suėdė. Tai ir lėmė išaugusią jų kainą, bet ne todėl, kad kažkas tiesiog nusprendė ją padidinti. Tad gali būti, kad spalio mėnesį sumažės kenkėjų ir krapų kaina mažės“, – pasakojo prekybos tinklo vadovas.
Infliacija auga
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigė, kad metų pabaigoje maisto prekių infliacija sieks 4–5 proc.
„Žiūrint atgal negaliu sakyti, kad maisto kainos kilo labai smarkiai. Vasaros pradžioje maisto prekių kainų infliacija buvo žemiau vieno procento. Liepos mėnesį ji siekė 2,1 proc. Tad pirmąjį pusmetį kainos kilo nedaug. Vis tik, žvelgiant į ateitį, tikėtina, kad maisto kainų infliacija didės ir sieks beveik 5 proc.
Kainų augimą lemia pasaulinės tendencijos, kurios pasiekia ir Lietuvą. Pavyzdžiui, kviečių kaina europinėje biržoje siekia 250 eurų už toną. Kai prieš metus kviečių kaina siekė 180 eurų už toną. Tai džiugina grūdų augintojus. Tačiau tuo pačiu tai didins ir grūdinių produktų kainas“, – komentavo ekonomistas.
Jis pastebėjo, kad ši vasara buvo sausa ir karšta.
„Tai didins daržovių ir vaisių kainas.
Dar maisto sektoriuje galutines kainas lemia ir darbuotojų atlyginimai, energetinių išteklių – dujų, elektros, patalpų nuomos kainos. O matome, kad darbo užmokestis stabiliai auga, energetinių išteklių kainos irgi didėja“, – sakė ekonomistas.
Kainų augimas kelia nerimą
Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, kad maisto kainų augimas įsibėgėja, o tam yra net kelios priežastys.
„Infliaciją kaitina maisto žaliavų kainų augimo tempas. Augo aliejų, grūdų kainos, tad natūralu, kad ilgainiui matome ir galutinių produktų kainų augimą. Žinoma, Lietuva yra šiek tiek geresnėje situacijoje, nes turi gerai išvystytą žemės ūkio sektorių ir atitinkamai stiprią maisto pramonę.
Dar maisto produktų kainų augimą lemia ir darbo užmokesčio didėjimas. Viskas susiję, kainos auga, tad jaučiamas spaudimas didinti ir atlyginimus. Tokiu būdu didėja maisto gamintojų sąnaudos. Energetikos kainų augimas irgi lemia maisto kainų didėjimą“, – komentavo ekonomistė.
Anot jos, maisto brangimas kelia nerimą, nes tai yra viena iš būtinųjų prekių grupių, kur sutaupyti nėra lengva.
