Seime ištarti iki kaulų smegenų visiems žinomi žodžiai – paauglių problemas reikia spręsti čia ir dabar. Vėliau jie taps visuomenės pagrindu, todėl tam, kad turėtume šviesią ir užtikrintą ateitį turi būti pakloti tvirti pamatai.
Bet kol kas tokie žodžiai lieka tik tuščiais žodžiais. Be jokios minties, kaip būtų galima viską pakeisti yra konstatuojama, kad pagal nusižudžiusių paauglių skaičių esame viena iš pirmaujančių valstybių.
Užburtas bėdų ratas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė Nida Žemaitienė savo pasvarstymus pradėjo nuo to, kad vaikystė ir jaunystė turėtų būti pats šviesiausias laikotarpis, bet...
„Taip turėtų būti, bet susiduriame su visiškai priešinga situacija. Dar vaikystėje yra nustatomos tam tikros psichologinės problemos, kurios vėliau perauga į siaubingą stresą bei visiškai nevaikiškus sprendimus“, - pasakojo N. Žemaitienė.
Anot jos, Lietuvoje vaikų mažėja ne tik dėl gimstamumo problemų, didelės emigracijos, bet ir dėl to, kad daug vaikų prarandama dėl smurto namuose, savižudybių ar kitų problemų, kurios susijusios su jų psichikos būkle.
Per problemų pristatymą buvo pateiktas palyginimas, kad 2009 metais buvo nužudyti du vaikai (iki 12 metų), tuo tarpu 2011 – jau net 12. O daugiausia vaikai nukenčia ten, kur turėtų jaustis saugiausiai – namuose.
Specialistė atkreipė dėmesį, kad apklausos rodo, jog daugėja berniukų ir mergaičių, kurie yra patenkinti gyvenimu. Bet bendrame kontekste Lietuva toliau velkasi Europos Sąjungos šalių uodegoje.
N. Žemaitienė pridūrė, kad itin daug nerimo kelia tai, kad vaikai renkasi suaugusiems įprastus savižudybių būdus, drastiškas priemones.
Nėra vieningo registro
Kaip spręsti tokias paauglių problemas? Klausimas, kuris pareikalaus dar daug pastangų ir diskusijų, nes rasti efektyvų atsakymą (sprendimą) tikrai nebus lengva.
„Lietuvoje mes dar daug ko neturime. Pavyzdžiui, vieningo vaikų ir paauglių registro. Bandžiusių žudytis paauglių neregistruojame, todėl negalime tyrinėti priežasčių ir ieškoti sąsajų.
Žinome, kad vienas iš 4 nusižudžiusių paauglių būna prieš tai vartojęs alkoholio. Geriantys paaugliai padidina riziką priimti tokius drastiškus sprendimus net du kartus“, - sakė N. Žemaitienė.
Tyrimai rodo, kad Lietuvoje berniukai dažniau vartoja alkoholį nei mergaitės. Pastarosios prieš gerą dešimtmetį dar buvo pavyzdys bendrame Europos paauglių kontekste. Tačiau pastaraisiais metais nusirito ir pasiekė vienus prastesnių rodiklių.
„Net 25 proc. berniukų ir 16 proc. mergaičių nuolat vartoja alkoholį. Tokie skaičiai kalba patys už save. Galiu drąsiai konstatuoti, kad vaikų psichikos sutrikimų keliama našta sveikatos sistemai didėja.
Rodikliai tragiški, tačiau neturime vieningos strategijos ir programos. Pradėjome kovoti su patyčiomis, rezultatas iš karto pasijautė. Todėl turime kovoti ir su tokiu žiauriu reiškiniu, kaip savižudybės“, - pabrėžė N. Žemaitienė.
Emocinės pagalbos telefonai (skambučiai nemokami):
Vilties linija – 116 123 Darbo laikas: visą parą Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai.
Jaunimo linija - 8 800 28 888 Darbo laikas: visą parą Emocinę paramą teikia: savanoriai.
Vaikų linija – 116 111 Darbo laikas: 11.00 - 21.00 kasdien Emocinę paramą teikia: savanoriai.
Pagalbos moterims linija - 8 800 66 366 Darbo laikas: 10.00 - 21.00 pirmadieniais-penktadieniais Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai.
Linija doverija (rusų kalba) - 8 800 77 277 Darbo laikas: 16.00 - 20.00 pirmadieniais-penktadieniais Emocinę paramą teikia: savanoriai-moksleiviai. Parama teikiama rusų kalba. Linija skirta paaugliams ir jaunimui.
Visos emocinės pagalbos tarnybos: http://www.klausau.lt/telefonai
