Lietuva yra paskelbta endemine erkinio encefalito šalimi, todėl net išsiruošus pasivaikščioti po parką viduryje miesto gyventojai raginami būti atidūs.
Klastinga liga
Kaip portalui tv3.lt pasakojo VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro gydytoja infektologė Birutė Zablockienė, erkinis encefalitas yra klastinga liga, mat turi dvi bangas.
Įkandus užkrėstai erkei, ligos pasireiškimo inkubacinis laikotarpis trunka nuo 2 iki 33 d., vidutiniškai apie 7–14 d.
„Pirmos fazės metu būna karščiavimas ir į gripą panašūs simptomai – gali būti galvos, raumenų skausmas ir temperatūra. Tuo metu virusas yra kraujyje, bet smegenyse jo dar nėra, tad nėra stebimi ir būdingi neurologiniai simptomai“, – vardijo gydytoja.
Pasak jos, tuomet dažnai būna klaidingai diagnozuojamos kitos virusinės infekcijos, pavyzdžiui, kartais ne visai teisingai parašomas tonzilitas.
Dalis žmonių organizmas su infekcija susitvarko ir antros karščiavimo bangos net nebūna. Bet daliai žmonių, kuriems ne taip pasiseka, viruso prisidaugina daug, jis gali patekti ir į smegenis.
„Tada būna antra karščiavimo banga, kada pasireiškia ne tik karščiavimas, bet būdingi ir neurologiniai simptomai. Ypač būdingas koordinacinis sutrikimas, pirštų tremoras (drebulys), galvos skausmas, miego sutrikimai, kartais – sąmonės sutrikimai, kartais būna parezės (paralyžiai)“, – pasakojo B. Zablockienė.
Kadangi nėra specifinio erkinio encefalito gydymo, antrosios jo fazės metu pacientas guldomas į ligoninę ir stebimas medikų.
Trečdaliui gresia liūdnos pasekmės
Gydytojos aiškinimu, laikas nuo užsikrėtimo iki antros bangos gali užsitęsti ilgai – net iki mėnesio. Todėl ir užtrunka, kol nustatoma tikroji liga, kartais ją žmogus gali palaikyti paprasčiausiu peršalimu. Į ligoninę patenka jau tie pacientai, kai išsivysto antra karščiavimo banga, atsiranda neurologiniai simptomai.
„Kaip minėta, inkubacinis periodas trunka nuo keleto dienų iki mėnesio. Periodas nuo pirmos karščiavimo bangos iki antros gali trukti skirtingai – gali būti ir keletas dienų, gali būti ir savaitė, kai žmogus, atrodo, visai gerai jaučiasi, o tada prasideda antra karščiavimo banga“, – pastebėjo B. Zablockienė.
Be kita ko, ji pridūrė, kad apie pusė žmonių net nepastebi įsisiurbusios erkės – ji gali būti nematomoje vietoje, pasimaitinti ir nukristi.
„Taigi ne visi, iš tų, kuriuos gydome, būna matę įsisegusią erkę“, – pastebėjo B. Zablockienė.
Maždaug apie trečdaliui pacientų, persirgusių erkiniu encefalitu, pasireiškia vienokie ar kitokie liekamieji reiškiniai – ar rankų tremoras, miego, nuotaikos, koordinacijos sutrikimai. Gali pasitaikyti ir mirties atvejų, tačiau jie, gydytojos teigimu, reti – iki vieno procento susirgusių erkiniu encefalitu.
Suserga ir be erkės
Medikai ragina nežaisti su sveikata ir primena, kad geriausia apsaugos priemonės nuo erkininio encefalito – skiepai.
Be to, erkiniu encefalitu galima susirgti ir vartojant užkrėstų karvių, avių bei ožkų termiškai neapdorotą pieną ir jo produktus.
Užsikrėtus virusu per pieno produktus inkubacinis laikotarpis vidutiniškai trunka 3–4 dienas.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad daugiausiai erkinio encefalito atvejų per pirmą pusmetį fiksuota Vilniaus apskrityje – 35, 19 atvejų fiksuota Kauno apskrityje, 11 – Klaipėdos. Iš viso per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje erkiniu encefalitu susirgo 99 žmonės.
Pasak NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Mildos Žygutienės, didžiausi erkinio encefalito sergamumo rodikliai pastaraisiais metais buvo registruoti Vilniaus, Utenos ir Alytaus apskrityse. 2021 m. duomenimis, šiose apskrityse erkinio encefalito susirgimų skaičius sudarė daugiau nei 70 proc. visų susirgimų Lietuvoje:
„Mes kiekvienais metais paskaičiuojame, koks yra rodiklis vienoje ar kitoje apskrityje pagal sergamumą, bet stabiliai didžiausias sergamumo erkiniu encefalitu rodikliai yra Utenos rajone. Kalbant apie Laimo ligą, dominuoja didieji miestai – Vilniaus, Kauno apskritys, kartais atsiranda ir kažkokios mažesnės apskritys. Kasmet tie rodikliai kažkiek keičiasi.“
Būtina ištraukti kuo greičiau
Specialistai ragina ne tik tinkamai saugotis nuo erkių – pasirinkti atitinkamus drabužius būnant gamtoje, naudoti repelentus, bet ir jau aptikus įsisegusią erkę ją pašalinti kuo greičiau. Tai ypač svarbu kalbant apie kitą erkių platinamą susirgimą – Laimo ligą, mat jos užkratą erkė perduoda per ilgesnį laiką.
„Erkė tik prapjovusi žaizdelę į ją įleidžia savo seilių ir jei ji yra infekuota viruso, jį iškart ir perduoda. Kalbant apie Laimo ligą, yra kita situacija – sukėlėjas lokalizuojasi vidurinėje erkės žarnoje, ji, siurbdama kraują pumpavimo principu, įsisavina kraują ir dalį skysčio atiduoda į žaizdelę.
Tokiu būdu perduodamas Laimo ligos sukėlėjas, bet tam reikia ilgesnio laiko tarpo ir čia kalbame apie parą ar net daugiau, skirtingi šaltiniai nurodo kiek kitokią laiko trukmę, nes labai sunku identifikuoti, kada tiksliai įsisegė erkė. Taigi ankstyvas erkės ištraukimas šiuo atveju yra kaip ir Laimo ligos prevencija“, – portalui tv3.lt yra pasakojusi M. Žygutienė.
Nors erkiniu encefalitu infekuotas vos 1 proc. erkių, specialistė pabrėžė, kad niekas nežino, kokia būtent erkė gali įsisegti – ar iš tų 99, ar iš to vieno procento. Be to, nešiojančių šį virusą erkių yra visuose administraciniuose rajonuose.
Tuo metu rizika užsikrėsti Laimo liga įsisegus erkei daug didesnė – infekuotų erkių kiekis vidutiniškai siekia net 20 proc.
