Ši prisijungimo vieta labai nesikeičia dėl viruso mutacijų. Tačiau kai kurie žmonės to negali padaryti dėl įvairių priežasčių. Antigeno pagrindu sukurta vakcina, nusitaikanti į receptorių surišimo domeną, galėtų būti sprendimas, tačiau tokios vakcinos dar nėra. Tyrimas buvo paskelbtas pirmaujančiame žurnale „Allergy“.
Prieš metus tyrimų grupė, vadovaujama tyrimo direktorių Rudolfo Valentos ir Winfriedo F. Picklio iš Vienos „MedUni“ patofiziologijos, infekcinių ligų ir imunologijos centro, ištyrė pradinės pacientų grupės, kuri persirgo lengva COVID-19 forma, imuninę būklę. Vienas iš atradimų buvo tai, kad didelė dalis užsikrėtusių pacientų negalėjo suformuoti apsauginių antikūnų prieš SARS-CoV-2, rašo scitechdaily.com.
Neseniai paskelbtame tolesniame tyrime R. Valenta ir jo komanda išanalizavo didesnės grupės antikūnų atsaką po lengvos ir sunkios SARS-CoV-2 infekcijos. Tyrimo metu buvo naudojama „MedUni Vienna“ sukurta „microarray“ (mikroschemų) technologija, kurios metu daugybė virusinių antigenų į mikroskopinę mikroschemą patenka robotizuotu aptikimo aparatu.
Be to, ant mikroschemos yra pritvirtinami persidengiantys šių virusinių antigenų baltymų fragmentai (peptidai), apimantys visą smaigalio baltymą, ant kurio yra receptorių surišimo domenas (RBD). Tai yra domenas, su kuriuo SARS-CoV-2 virusas jungiasi prie ACE2 receptorių, esančių žmogaus ląstelėse.
Mokslininkai tikėjosi pamatyti imuninį atsaką į peptidus, tačiau antikūnai buvo suformuoti reaguoti tik į nepažeistą, trimatiškai sulankstytą smaigalio baltymą. Baltymai įgauna savo trimatę formą fiziškai sukelto baltymų lankstymo proceso metu. SARS-CoV-2 virusui reikia trimatiškai sulankstyto baltymo, kad galėtų prisijungti prie kūno ląstelių. Nuo infekcijos apsaugo tik antikūnų atsakas prieš sulankstytą baltymą, bet ne prieš jo dalis.
Taip prieiname prie svarbios išvados – didelis antikūnų kiekis, nukreiptas į sulankstytą smaigalio baltymą, o ypač į jame esantį receptorių surišimo domeną (RBD), neleidžia virusui prisijungti prie žmogaus ląstelių. Tačiau jei kas nors negali susidaryti antikūnų prieš sulankstytą RBD, asmuo nebus gerai apsaugotas.
Tyrėjai taip pat pademonstravo, kad tik sulankstytas RBD, bet ne išskleistas RBD, sukuria imuninę apsaugą imunizavus (persirgus ar pasiskiepijus). Kadangi šiuo metu naudojamos genetinės vakcinos imituoja infekciją, gali būti, kad infekcijos proveržius tarp pasiskiepijusių galima paaiškinti nesugebėjimu sukurti antikūnų prieš sulankstytą RBD.
Apibendrinant galima daryti išvadą, kad žmonės, kurių organizmuose susiformuoja pakankamas antikūnų kiekis prieš sulankstytą RBD, yra apsaugoti nuo SARS-CoV-2 infekcijos. Šiuos antikūnus galima lengvai išmatuoti kraujyje atliekant neutralizavimo testus. Deja, 20 proc. tų, kurie persirgo COVID-19, ir tikriausiai tie, kurie buvo paskiepyti, nesugeba pasigaminti šių antikūnų.
R. Valenta aiškina: „Mums skubiai reikia sukurti RBD pagrįstą antigeno vakciną, kuri būtų įveiktų RBD nereagavimą. Ši vakcina būtų labai veiksminga skatinant RBD specifinius ir taip neutralizuojančius antikūnus, kurių koncentraciją būtų galima išlaikyti pakartotinai vakcinuojant".
Tokiu būdu mes taip pat galėtume išnaudoti viruso „Achilo kulną“, kurio prisijungimo vieta reikšmingai nesikeičia dėl mutacijų, priduria R. Valenta.
