Lietuvoje tebevyraujant koronaviruso pandemijai, kol kas šalies moksleiviai mokosi kontaktiniu būdu, tačiau uždarose patalpose veidus turi dengti apsauginėmis kaukėmis. Moksleivių skiepijimas ar testavimas nėra privalomas.
Jei susirgo moksleivis – mokytojai nesužino
Mokytojai pastebi, kad vaikai mokyklose serga, tačiau nerimą kelia tai, kad neįmanoma pasakyti, ar jie serga COVID-19, ar paprastu peršalimu.
„Iš tikrųjų tai ir gana sudėtinga yra. Todėl, kad vaikai serga ne tik kovidu. Daugiau vaikų serga peršalimo, virusinėmis ligomis. Ir, žinokite, jų klasės būna, kad nėra ir penkių, ir šešių, ir septynių“, – tv3.lt pasakojo rusų kalbos mokytoja švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Kindurienė.
Jai antrina ir istorijos mokytojas, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos vicepirmininkas Audrius Jurgelevičius. Jo teigimu, vaikai eina į mokyklas, dėvi apsaugos priemones net pamokų metu, bet vis tiek pasitaiko sergančių.
„Vaikai serga, nemažai serga. Bet čia ir yra bėda ta, kad mokykla neturi galimybės gauti informacijos, kuo vaikas susirgo, jei to nepadaro tėvai. Galima spėti, kad dalis tėvų nedaro jokių testų ir nesiaiškina, kuo vaikas serga. Arba net padarę, gali nepranešti mokyklai“, – tv3.lt sakė A. Jurgelevičius.
Paklaustas, kaip tėvai apskritai nusiteikę dėl moksleivių testavimo, mokytojas sakė, kad situacija yra įvairi.
„Su vaikais pasišneki, tai yra vaikų, kurie nori testuotis, bet tėvai neleidžia. Yra vaikų, kurie nori testuotis ir testuojasi. Kaip ir suaugusių pasaulyje“, – sakė A. Jurgelevičius.
Savo ruožtu švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Dainoras Lukas teigė, kad tėvams, kurių atžala eidama į mokyklą užsikrėtė COVID-19 neprivaloma informuoti apie tai mokyklos.
„Turbūt reikėtų žiūrėti į situaciją, kaip ir vaikas suserga sloga ir negali eiti į mokyklą“, – tv3.lt sakė D. Lukas.
„Aš įsivaizduoju, kad ar privaloma, ar neprivaloma, dauguma tėvų savaime praneštų, kad likusieji galėtų prasitestuoti“, – pridūrė jis.
Tuo metu operacijų vadovo sprendime dėl ugdymo įstaigų testavimo taip pat nenumatoma prievolė tėvams pranešti mokyklos bendruomenei apie savo atžalos teigiamą COVID-19 testo rezultatą.
Mokiniams, kurie yra nesiskiepiję nuo COVID-19 arba nepersirgę, mokyklose rekomenduojama reguliariai atlikti sveikatos patikrinimą dėl COVID-19. Testavimas vykdomas savanoriškai.
Jaudinasi dėl savo atlygio
Tačiau mokytojai nerimauja ne tik dėl aplinkui tvyrančio viruso, o ir savo atlygių. Šiuo metu pedagogų profsąjungos bando pasiekti, kad uždarbis jiems kiltų ne nuo kito rugsėjo, kaip siūlo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o dar nuo sausio pradžios.
„Nuotaikos, sakyčiau, nelabai linksmos. Be galo liūdna ir graudu, kad Vyriausybė labai gudrauja, kad atlyginimus kelia ne nuo sausio mėnesio, o nuo rugsėjo“, – sakė. A. Kindurienė.
„Visi mes puikiai suprantame, kad dauguma specialybių darbuotojų gauna 1000 eurų tikrai. Jau nekalbu apie statybas, vairuotojus, kur išvis yra žymiai didesni atgynimai. Bet, kai mokytojai paskaito, jog pas ūkininkus neina darbininkai už 800 eurų, tai, žinote, jautiesi labai ne kaip“, – pridūrė ji.
Anot A. Jurgelevičiaus, kaip tik šiuo metu į pabaigą eina derybos dėl švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties. Iki spalio vidurio, prieš Seime atsiduriant valstybės biudžeto projektui, planuojama rasti bendrą sutarimą.
„Eina kalba apie galimą atlyginimų didėjimą tiek nuo sausio 1 d., tiek nuo rugsėjo 1 dienos. Kaip dar nėra jokių žinių, nes ministerijos atstovai paskutiniame susitikime pasakė, kad ministerijos tarpusavyje derasi.
Nesakau, kad nuo sausio padidės. Yra tokių vilčių. Bet daug didesnės viltys yra, kad nuo rugsėjo. Apskritai, kad kitais metais 10 proc. pakils, nes čia ir partijos įsipareigojo kelti. Visi įsipareigojo“, – sakė A. Jurgelevičius.
Rugsėjo 1-ąją parlamentinės partijos pasirašė susitarimą dėl švietimo, kuriame numatė, kad iki 2024 metų mokytojams padidinti atlyginimą iki 130 proc. nuo VDU, mokslininkams ir dėstytojams – 150 proc. VDU.
