Tiesa, šios bakterijos Lietuvos mokslininkų nėra pakankamai ištirtos, tad neaišku, koks jų kiekis vandenyje jau yra pavojingas. O kol tai nėra ištirta, silpnesnės sveikatos ar žaizdų turintys žmonės turėtų gerai pagalvoti prieš lipdami į Baltijos jūrą.
Baltijos bangos skalaujančios Lietuvos pajūrio pakrantes gali dovanoti ne tik gintarą ar maudynių džiaugsmą, bet ir ligas. Baltijos vandenį tiriantys mokslininkai pastebėjo, kad kylant jos temperatūrai, Baltijoje pradeda daugėti natūraliai vandenyje aptinkamų vibrio bakterijų, kurios yra artimos cholerą sukeliančiai bakterijai.
Tad poilsiautojai, ypač prastesnės sveikatos ar turintys žaizdų, anot mokslininkų, turėtų žinoti, kad turškiantis Baltijos jūroje rizikuoja pasigauti infekciją.
„Jeigu po kontakto su jūros vandeniu jūsų žaizda pradėjo pūliuoti, karščiuoti, jaučiatės negerai, vykite į gydymo įstaigą ir pirminė žinutė turėtų būti, kad aš turėjau kontaktą su jūros vandeniu“, – teigia jūros tyrimų instituto mokslininkė Greta Gyraitė.
Vibrio bakteriją galime pasigauti ne tik per žaizdas, bet ir prigėrus jūros vandens ar suvalgius jūrų gėrybių. Vibrio bakterija gali sukelti ne tik žarnyno infekciją ir su ja susijusius negalavimus, bet ir kitų labai pavojingų ar netgi mirtinų komplikacijų.
„Per žaizdą, per kraują gali sukelti sepsį, kuomet yra ypač pavojinga žmogaus organizmo būsena ir kuomet gali baigtis netgi mirtimi, kitomis komplikacijomis. Tokiomis kaip žaizdų infekcija, amputacija“, – aiškina Klaipėdos universitetinės ligoninės Mikrobiologijos skyriaus vedėja Jelena Kopeykinienė.
Na, o klaipėdiečius tokios naujienos gąsdina, bet maudytis vis tiek eis:
„Rizikuosiu.“
„Aišku, bijau, sunku pasakyti. Bet kas ten per bakterija, nuo ko ji išvis. Tų bakterijų visur yra.“
„Nuo žmogaus priklauso. Jeigu jis nori, tai jis maudosi. Jeigu nori būti sveikas, tai nesimaudo.“
Vibrio bakterija yra paplitusi po visą Baltijos jūrą ir aptinkama praktiškai beveik visuose Lietuvos paplūdimiuose. Tiesa, koks jų kiekis jau yra pavojingas žmogaus sveikatai mokslininkai atsakyti negali, nes bakterija Lietuvoje pradėta tirti tik prieš 5 metus.
Aišku tik viena, kuo karštesnis Baltijos vanduo – tuo daugiau vibrio bakterijų ir tuo daugiau infekcijų. Prieš ketverius metus Švedijoje buvo fiksuota apie 200 vibrio sukeltų infekcijų atvejų. Mokslininkai ir Lietuvoje stebėjo vibrio bakterijų padaugėjimą.
„2017 metais kiekiai buvo gan mažesni negu 2018 metais, o 2018 metų vasara buvo ekstremaliai karšta. Vandens temperatūra siekė net 25 laipsnius ir tada stebėjom daug daugiau. Ar tau jau yra kritinė ta riba, kai jau yra žmogui pavojinga mes to negalim pasakyti, nes nėra ribinių verčių numatyta“, – kalba G. Gyraitė.
Na, o maudyklų vandens kokybės rezultatai birželio pradžioje parodė, kad bent jau žarninių lazdelių ar chlorofilo kiekis Klaipėdos paplūdimiuose padidėjęs nėra, tad maudytis galima visur.
„Jeigu ateina tyrimai su neigiamais rezultatais, kažkoks tai paplūdimys yra užterštas, tai iš karto tas paplūdimys uždaromas, maudytis draudžiama“, – sako Klaipėdos paplūdimiai direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki.
Ir visgi, pasak Klaipėdos aplinkos agentūros atstovės, Baltijos jūros būklė nėra gera. Šiltuoju metu laikotarpiu Baltijoje intensyviau vystosi dumbliai ir melsvabakterės, kurių kai kurios rūšys išskiria įvairius toksinus. Jie gali kauptis ne tik, pavyzdžiui, žuvyse, bet ir kitaip atsiliepti žmogaus sveikatai.
„Gali iššaukti odos alergines reakcijas, patekę į akis, kažkokį akių uždegimą, gurkštelėjus galėtų būti virškinimo sutrikimai“, – teigia jūros aplinkos vertininimo skyriaus vedėja Nijolė Remeikaitė-Nikienė.
Na, o pagal cheminės taršos parametrus Baltijos jūra patenka į užterščiausių jūrų penketuką. Tiesa, jame rastume ir Viduržemio jūrą.
