Į akis krinta didžiulis medžioklinis šautuvas. Būtent juo, anot T. Kovėros, po kivirčo ir nusižudė tuometinė mylimoji. Teismas patikėjo šia versija ir išteisino T. Kovėrą dėl kaltinimų nužudymu.
Vis dėlto, moters artimieji kategoriškai neigė tokį įvykių scenarijų. Lieka atviras klausimas: kaip moteris su tokiu ginklu sugebėjo nusitaikyti į save?
Tačiau šioje kraupioje istorijoje T. Kovėras buvo nuteistas tik už neteisėtą šaunamųjų ginklų gabenimą ir neatsargų jų laikymą. Remdamiesi laikraščio „Akistata“ archyvais, galutinį tašką padėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas T. Kovėrą išteisino dėl sunkiausių jo pečius slėgusių kaltinimų.
Įvykio aplinkybės
Laikraštyje „Akistata“ dar šio amžiaus pradžioje buvo rašoma, kad „nuo vilnietės „Misis Lietuva-95“ grožio konkurso finalininkės Dainos Makaravičienės (32 m.) žūties praėjo daugiau kaip 4 mėnesiai, tačiau paslaptingą tragediją besiaiškinantys Vilniaus miesto apylinkės ir apygardos prokuratūrų pareigūnai negali tiksliai atsakyti, ar Daina nusišovė, ar buvo nušauta.
Negana to, ėmė sklandyti kalbos, neva Dainai Makaravičienei gali būti paskirta pomirtinė psichiatrinė ekspertizė, kuri arba patvirtintų, arba paneigtų, kad moteris prieš mirtį buvo nestabilios psichikos, todėl ir galėjo žengti neapgalvotą žingsnį.“
Apie privataus stomatologijos kabineto savininkės D. Makaravičienės ir Botanikos instituto doktoranto Tomo Kovėros tragiškai pasibaigusią draugystę „Akistatos“ žurnalistai rašė ne kartą. Šią porą pažinojusiųjų žodžiais, Tomo meilė Dainai buvo grįsta melu, veidmainyste ir... turtiniais išskaičiavimais.
„Tačiau tai aiškiai matė draugai – tik ne beprotiškai įsimylėjusi Daina. O kai jauna ir daili moteris galų gale atsikvošėjo ir tvirtai apsisprendė su Tomu nutraukti visus ryšius, viename sostinės bendrabučio kambarėlyje (kuriame Tomas Kovėra laikinai gyveno) buvo rasta negyva – žiauriai sumušta, peršauta galva...
Apie bute įvykusią tragediją Tomas Kovėra visų pirma pasisakė draugui, o tik po gerų poros valandų paskambino į policiją. Pareiškė, neva supykusi jo mylimoji pasistvėrė medžioklinį šautuvą ir, įsirėmusi vamzdį į smilkinį, nusišovė. Jis tuo metu, reikėtų suprasti, išsižiojęs spoksojo ir nė piršto nepakrutino, kad pražūtingą veiksmą sutrukdytų. Prieš tai jiedu su Daina, girdi, daug ir piktai aiškinosi, kartu išgėrė beveik butelį tekilos...“, – rašė „Akistata“.
Paslaptingas moters laiškas
Alkoholiu stipriai trenkiantis T. Kovėra atvykusiems pareigūnams įteikė Dainos rašytą laišką – šešis smulkiai primargintus mokyklinio sąsiuvinio lapus. „Akistatos“ korespondentė šį laišką skaitė, tačiau jame nerado nė užuominos apie tai, kad Daina planuotų nusižudyti – paprasčiausiai tai buvo popieriuje išlieti įsimylėjusios ir jausmingos moters, ilgai svarsčiusios ir galų gale pasiryžusios atstumti daug kartų įskaudinusį mylimąjį, išgyvenimai.
Kiek vėliau T. Kovėros geras draugas patvirtino, kad prieš mirtį Daina į pastarojo mobilųjį telefoną buvo atsiuntusi žinutę. Šios žinutės turinys, Tomo draugo žodžiais, buvo „panašus į priešmirtinį atsisveikinimą“, tačiau, kaip bebūtų gaila, svarbi žinutė „netyčia išsitrynė“.
T. Kovėra, anot „Akistatos“ buvo išties „pasinešęs į ginklus“ – be medžioklinio šautuvo, turėjo dar tris kitokio tipo šaunamuosius ginklus. Kodėl mirtiną pavojų keliantys ginklai negulėjo jiems skirtoje vietoje – užrakintame seife? Kaip aiškino T. Kovėra, visus šiuos ginklus jis laikydavo namuose Akademijoje, Kėdainių rajone, o prieš pat Dainos mirtį trumpam atsivežė į Vilnių – ruošėsi medžioklei. Bendrabučio kambarėlyje seifo, kaip žinia, nebuvo.
Ekspertų išvados kelia abejonių
Teismo medicinos ekspertas ant tiriamosios kūno rado 16 atskirų smūgių žymes (visi sužalojimai padaryti prieš mirtį). Vien ant veido – septynias, iš kurių keturios buvo padarytos „kietu buku pailgu daiktu“. Galbūt šautuvo buože.
Nuo smūgių į veidą, velionės artimųjų žodžiais, buvo nulėkusios net trijų dantų karūnėlės, tačiau šio sužalojimo teismo medicinos ekspertizės akte išvis nekonstatuota. Dar didesnę nuostabą namiškiams kelia tai, jog medicininį tyrimą atlikęs ekspertas visus minėtus sužalojimus įvardijo kaip lengvus, nesukėlusius sveikatos sutrikimo.
„Subjaurotas veidas, išmušti dantys, kraujosruvos kakle – nejau tai tik lengvi sužalojimai? – to sakė niekaip negalinti suvokti Dainos giminaitė, mananti, jog po tokių stiprių smūgių Daina greičiausiai ir sąmonę buvo praradusi.
Tad kaip būtų galėjusi pasiimti šautuvą, jį užsitaisyti, iššauti? Jau žinoma, kad T. Kovėra po Dainos žūties buvo neblaivus, o Dainos kraujyje alkoholio nerasta nė promilės. Vadinasi, tvirtinimai, neva tąvakar Daina irgi gėrė – laužti iš piršto.
Pasak tuomet prabilusių Dainos Makaravičienės artimųjų, kuo bepasibaigtų šios tragedijos tyrimas, Dainos žūties kaltininkas jiems buvo ir liks Tomas Kovėra. Kita vertus, derėtų pasvarstyti ir kitą galimybę: jei ir būtų galutinai patvirtinta, kad Daina Makaravičienė nusišovė pati, ar tai nereikštų, kad ji buvo privesta prie savižudybės?
Sprendimas dėl ekshumacijos
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2002 m. nusprendė atlikti Tomo Kovėros bute mįslingomis aplinkybėmis žuvusios vilnietės stomatologės Dainos Makaravičienės ekshumaciją. Vilniaus 1-asis apylinkės teismas prokuratūrai papildyti grąžino baudžiamąją bylą, kurioje T. Kovėra buvo kaltinamas neteisėtu šaudmenų laikymu ir lengvu kūno sužalojimu.
Pasak velionės motinos, jei būtų patikslinta, kad dukra prieš mirtį patyrė kur kas rimtesnius sužalojimus nei buvo konstatuota ankstesnėje teismo medicininėje ekspertizėje, būtų galima daryti išvadą, jog, dėl stipraus sumušimo būdama be sąmonės (o gal jau ir negyva), ji negalėjo pati susirasti draugo ginklą ir nusišauti (kad po kilusio konflikto Daina nusižudė pati, pareiškė T. Kovėra). Kad Daina nusižudė, niekada nepatikės jos artimieji.
Anot pašnekovės, iš T. Kovėros duotų parodymų ir kitos byloje esančios medžiagos galima spręsti, jog visa kaltė verčiama negalinčiai savęs apginti mirusiajai. Skaudu, pasak Dainos motinos, kad niekas nesistengė bylą tirti kruopščiai ir sąžiningai, neieškojo įrodymų, kad Daina ne nusišovė, o buvo nušauta, o tik rėmėsi Tomo Kovėros melagingais, vienas kitam prieštaraujančiais tvirtinimais.
Pirmosios instancijos sprendimas
28 metų T. Kovėra 2003 m. balandžio 10 dieną Vilniaus 1-osios apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl savo draugės lengvo kūno sužalojimo ir nerūpestingą šaunamojo ginklo laikymo.
Kadangi anksčiau neteistas, administracine bauda nebaustas ir dirbantis vyriškis visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl padarytų nusikaltimų, teismas paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo tam pačiam laikotarpiui.
Bylos duomenimis, konflikto metu T. Kovėra sudavė 7 smūgius D. Makaravičienei į galvą. Konflikto įkarščio metu moteris paėmė draugo ginklą ir nusižudė paleisdama sau šūvį į galvą.
Galutinis verdiktas
Aukščiausiasis Teismas atmetė 2001-ųjų rudenį nusižudžiusios vilnietės Dainos Makarevičienės tėvų abejones dėl neva neteisingo žemesnės instancijos sprendimo, kuriuo ginklo savininkas Tomas Kovėra neapkaltintas nužudęs artimą draugę.
Galutine ir neskundžiama nutartimi Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog 2003 metų birželio 12 dieną Vilniaus apygardos teismas pagrįstai nuteisė T. Kovėrą tik už neteisėtą šaunamųjų ginklų gabenimą ir neatsargų jų laikymą, o kaltinimus dėl tyčinio lengvo D. Makarevičienės kūno sužalojimo nubraukė suėjus senaties terminui.
Patenkinęs Vilniaus apygardos prokuratūros prašymą, Aukščiausiasis Teismas kartu panaikino Vilniaus apygardos teismo sprendimą pranešti prokuratūrai apie kitą nusikaltimą, kuriuo gali būti įtariamas T. Kovėra, – D. Makarevičienės nužudymą. Minėta nutartis buvo grindžiama velionės tėvų išsakytomis abejonėmis.
Kaip pabrėžė prokuratūros prašymą palaikęs Generalinės prokuratūros prokuroras, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų velionės tėvų teiginius apie tai, kad jų dukrą nužudė T. Kovėra. Jo žodžiais, jei tokių aplinkybių ateityje vis dėlto atsirastų, remiantis jomis galima būtų pradėti naują tyrimą.
Dar 2007 m. moters artimieji turėjo vilties, kad jiems pavyks surasti teisingumą. Tačiau tais metais Lietuvos apeliacinis teismas atmetė vilniečių Duknauskų skundą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių jų dukters mirties byloje.
Praėjus keleriems metams nuo T. Makaravičienės mirties, Generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Vokietijoje buvo atliekamos įvairios ekspertizės. Tačiau jos nieko nauja į bylą neįnešė ir Generalinė prokuratūra bylą nutraukė. Vilniaus apygardos teismas prokurorų sprendimą paliko galioti.
Tada tėvai kreipėsi į Apeliacinį teismą. Vis dėlto, ir šis teismas priėmė nepalankų sprendimą dukros kraupiomis aplinkybėmis netekusiems tėvams.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Kokia supuvusi mūsų teisėsauga, katastrofa..
