Po to, kai 32-ejų Daina Makaravičienė 2001-ųjų spalio 1-osios naktį nusižudė bendrabutyje, kur gyveno T. Kovėra, moters artimieji tvirtino, kad niekada nepatikės, jog ji būtų ryžusis savižudybei, rašė laikraštis „Akistata“.
„Ji negalėjo nusišauti“, – 2001 metų spalį sakė D. Makaravičienės viena artimiausių draugių Jolanta.
„Daina buvo viskuo apsirūpinusi, turėjo erdvų butą, gerai apmokamą darbą, važinėjo į užsienį, palaikė draugiškus ryšius su buvusiu vyru. Daina niekada nesiskundė turinti neįveikiamų problemų, iš bet kokios keblesnės situacijos bemat surasdavo išeitį, o tvirtai jausdamasi niekada neatsisakydavo padėti kitiems.
Dainai viskas puikiai sekėsi, ji turėjo tiek daug gražių planų, tiek svajonių. O bene svarbiausia – augino tris mažamečius vaikučius, taigi tikrai nebūtų galėjusi juos palikti našlaičius“, – tuo metu laikraščiui „Akistata“ sakė ji.
Negyvą rado tuometinio draugo T. Kovėros kambaryje
Laikraštis „Akistata“ rašė, kad 2001-ųjų spalio 1-osios naktį, keliolika minučių po trečios valandos, į Vilniaus policiją paskambino T. Kovėra prisistatęs vyriškis ir pranešė, kad jo kambaryje nusišovė draugė D. Makaravičienė.
Atvykę pareigūnai moters lavoną su šautine žaizda. Teismo medicinos ekspertas iškart atkreipė dėmesį į didžiulėmis kraujosruvomis nusėtą moters veidą, prakirstą pasmakrę.
„Akistatoje“ tvirtinama, kad nuo T. Kovėros tuo metu sklido alkoholio kvapas. Jis pareigūnams paaiškino, kad su drauge šiek tiek išgėrė, o po to susipyko. Daina kažkodėl labai susinervino, suriko: „Taip tau ir reikia“, trenkė Tomo pusėn obuolį ir nusišovė.
Buvo nutarta T. Kovėrą sulaikyti 48 valandoms. Po dviejų parų, D. Makaravičienės laidotuvių dieną, jis iš areštinės buvo paleistas, tačiau mylimosios laidotuvių procesijoje taip ir nepasirodė.
Tvirtino, kad buvo agresyvus ir piktas
Prieš kurį laiką išsituokusi D. Makaravičienė su T. Kovėra draugavo apie trejus metus. Universitete biologo specialybę įgijęs vyriškis anksčiau dirbo Botanikos institute.
„Jis tik iš pirmo žvilgsnio kitiems atrodydavo malonus, galantiškas. Ilgiau pabendravę supratome, koks jis nepatikimas, melagis, o išgėręs – žiaurus, piktas ir agresyvus“, – po tragedijos prisiminimus „Akistatai“ pasakojo Jolanta.
Privatų stomatologijos kabinetą daugiau nei penkerius metus turėjusi ir jame sėkmingai darbavusis Daina, pasak Jolantos, T. Kovėrą pilnai išlaikė, daug jam padėdavo.
„Nekalbant apie gimtadienius, kitas asmenines šventes, Daina jam disertacijos apsigynimo proga puotą ištaisė ne bet kur – Verkių rūmuose! O kiek visko per tuos trejus draugystės metus jam buvo pripirkusi. Pradedant kvepalais, baigiant kompiuteriu! Net ir tą šautuvą Tomui, kaip medžiotojui, buvo padovanojusi“, – prisiminė Jolanta.
O T. Kovėra, pasak Jolantos, vieno pasilinksminimo metu supyko, kad jo draugė šoka su kitu, ir ėmė ją mušti.
Kai šokėjas, tai yra toje pačioje kompanijoje linksminęsis D. Makaravičienės bendraklasis, moterį bandė užstoti, T. Kovėra iš mašinos pastvėrė kastuvą ir jo kotu trenkė vyriškiui per galvą. Įsismarkavusį draugą D. Makaravičienė išvežė į Vilnių, be to, išprašė, kad kastuvu sunkiai sužalotas bendraklasis jam dovanotų.
Apsisprendė išsiskirti
D. Makaravičienė Jolantai buvo užsiminusi, jog T. Kovėra kelias dienas iš eilės geria. Šimtus kartų ir iš kitų girdėjusi, ir pati save įtikinėjusi, kad jai su tokiu žmogumi – ne pakeliui, Daina galų gale tvirtai pasiryžo su juo nutraukti visus ryšius. Tokiu Dainos apsisprendimu labai apsidžiaugė ir jos motina, ir draugai.
„Iš vakaro su vyru buvome pas Dainą svečiuose. Išgėrėme kavos, atvirai pasikalbėjome. Ji, kaip visada, buvo gerai nusiteikusi, linksma. Prasitarė turinti ir daugiau planų – ne tik atsikratyti tiek daug kartų ją įskaudinusiu Tomu. Sakė pasikeisianti į naujesnį automobilį, nupirksianti mikrobangę krosnelę, kad iš mokyklos grįžusiam pradinukui sūnui būtų lengviau pasišildyti valgyti.
Kitą dieną, tiksliau, sekmadienio vakarą, Daina paskambino gretimoje gatvėje gyvenančiai motinai ir pasisakė važiuojanti pas Tomą. Nuvešianti, girdi, jo daiktus ir visiems laikams ištarsianti „atia“. Po to sakė pasiimsianti ir vaikus (jie savaitgalį svečiavosi pas močiutę). Iš dukters sužinojusi, kad Tomas jau kelinta diena geria, motina patarė dukrai nemalonų išsiskyrimo vizitą atidėti vėlesniam laikui, kai tas bus blaivus. Tačiau Daina savo planų nepakeitė“, – toliau „Akistatai“ pasakojo Jolanta.
Tąvakar motina dukters taip ir nesulaukė. D. Makaravičienė niekada nebuvo nakvojusi pas T. Kovėrą, todėl motina net neįtarė, jog dukra negrįžo į savo butą. Pamaniusi, kad D. Makaravičienė šiek tiek užtruko, todėl vaikų pasiimti atvažiuos anksti ryte, motina suguldė anūkus ir nuėjo miegoti pati.
Dukra nepasirodė ir rytą. Jos motina ėmė nerimauti, dukra į telefono skambučius neatsiliepė.
Nuvažiavusi į dukros butą jos nerado, todėl pasuko tiesiai pas Žaliųjų ežerų gatvėje gyvenusį T. Kovėrą. Namo kieme stovėjo D. Makaravičienės automobilis ir tik vėliau policija pranešė apie įvykusią tragediją.
Mirtį gaubė paslaptis
Motina vienturtę dukrą atpažino iš rūbų, nes taip buvo sumuštas jos veidas. Dar labiau artimuosius šokiravo žinia apie tai, kad T. Kovėra prokuratūroje pareiškė, neva jo draugė nusišovė.
D. Makaravičienės motina išvardijo daugybę aplinkybių, kurias pavyko išsiaiškinti be prokuratūros pagalbos ir kurių, motinos manymu, pakanka įrodyti, jog dukra ne nusišovė, o buvo nušauta.
Draugės Jolantos nuomone, T. Kovėra, išgirdęs netikėtą žinią apie išsiskyrimą, galėjo susinervinti ir žengti neatitaisomą žingsnį.
„Akistatoje“ rašoma, kad, pasak Jolantos, keistai atrodė ir tai, jog T. Kovėra po šūvio ne puolė kviesti greitąją ir policiją, o savo rankomis paėmė ir „į vietą“ padėjo šautuvą, po to telefonu pasikalbėjo su draugu ir dar kurį laiką delsė.
D. Makaravičienės artimiesiems susidarė įspūdis, jog bus bandoma šį tragišką įvykį užglaistyti, o dėl tyčinio nužudymo iškeltą baudžiamąją bylą, pritrūkus įrodymų, nutraukti.
Kai kurie šaltiniai tvirtino, kad vyriškis savo gynybai iš draugų ir giminaičių tuo metu pasiskolino nemažai pinigų.
2003 m. Vilniaus apygardos teismas T. Kovėrą pripažino kaltu dėl neteisėto šaunamųjų ginklų gabenimo ir neatsargaus jų laikymo. 2004 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) paskelbė, kad vyras už minėtas nusikalstamas veikas nuteistas pagrįstai.
LAT tuomet taip pat nutarė atmesti buvusios T. Kovėros draugės D. Makarevičienės artimųjų prašymą atnaujinti tyrimą dėl dukros mirties.
Kadangi anksčiau neteistas, administracine bauda nebaustas ir dirbantis vyriškis visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl padarytų nusikaltimų, teismas paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo tam pačiam laikotarpiui.
Žemaitaitis: „Dabar mums liko vienas kandidatas“
R. Žemaitaitis antradienį žurnalistams teigė, kad įvardintas partijos kandidatas į aplinkos ministrus T. Kovėra po susilaukto žiniasklaidos dėmesio atsisakė galimybės pretenduoti į minėtą postą.
„Dabar mums liko vienas kandidatas“, – antradienį Seime žurnalistams teigė R. Žemaitaitis.
„Kito kandidato neįvardinsiu, nes kai tai padarau, žmonėms pridaroma problemų“, – teigė jis.
ELTA primena, kad „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis pirmadienį patvirtino, kad T. Kovėra yra vienas iš partijos kandidatų į aplinkos ministro postą.
Gamtosaugininkas, biomedicinos mokslų daktaras, medžiotojas T. Kovėra yra įkūręs judėjimą „Už gamtą“.
Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusį trečiadienį pasirašė dekretą dėl naujosios Vyriausybės sudėties. Naujasis kabinetas – be dviejų ministrų. Vis dar liko neaišku, kas vadovaus Aplinkos ir Teisingumo ministerijoms. Į šiuos postus siūlytų Sigito Podėno bei Virginijaus Kulikausko kandidatūros galiausiai nebuvo pateiktos šalies vadovui.
Praėjusį ketvirtadienį naujoji G. Palucko vedama Vyriausybė Seimui pateikė savo programą. Ne vėliau kaip per 15 dienų nuo Vyriausybės programos pateikimo, Seimas turi ją apsvarstyti. Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti tik tada, kai Seimas pritaria Ministrų kabineto programai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
