Vilniaus maršrutiniai taksi, arba kitaip tariant mikroautobusai, nori tapti bendros miesto viešojo transporto bilietų sistemos dalimi. Tai reiškia, kad keleivis, įsigijęs elektroninį viešojo transporto bilietą, juo galės naudotis tiek troleibusuose, autobusuose, tiek ir maršrutiniuose „mikriukuose“.
Vilniaus miesto vežėjų asociacijos atstovai tikina, kad tokia sistema suteiks naudos tiek keleiviams, tiek ir vežėjams, o miesto savivaldybė skaičiuoja, kad e. bilieto įdiegimas ir eksploatavimas kainuos per 4 mln. litų. Kita vertus, investicijos turėtų užbaigti laukinę keleivių gaudymo erą ir įvesti ne konkurenciją, bet bendradarbiavimu pagrįstą viešojo transporto funkcionavimą.
Laimės ir verslas, ir keleiviai
Vilniaus miesto vežėjų asociacijos vadovas Saulius Matulionis portalui Balsas.lt teigė, kad, įgyvendinus naują viešojo transporto viziją, išloš visi.
„Maršrutinius taksi visi kaltina, kad jie neduoda keleiviams bilietų. Kai bus įdiegtas e. bilietas, šito dalyko galima bus išvengti. Įtraukus privačius vežėjus į bendrą bilietų sistemą, būtų skelbiami konkursai, ko nėra daroma iki šiol. Maršrutinių taksi vežėjai dažnai kaltinami ir tuo, kad stoja ten, kur paprašo keleivis ir taip pažeidinėja kelių eismo taisykles (...) Įtraukus taksi į bendrą bilietų sistemą, būtų nurodytos maršrutinių taksi stotelės, kur galėtų stoti privatūs autobusai, niekur kitur jie nebegalėtų stoti“, – situaciją komentavo S. Matulionis.
Anot jo, iš bendros bilietų sistemos keleiviai išloštų paprastesnį ir patogesnį būdą keliauti. Vieną kartą sumokėjus, nebereiktų sukti galvos dėl papildomų bilietų pirkimo keletą kartų persėdant iš vieno autobuso į kitą. Vežėjams bendra bilietų sistema suteiktų galimybę reikalauti kompensacijų iš miesto savivaldybės, kurios dabar pagal įstatymus priklauso tik troleibusams ir autobusams. Kokio dydžio kompensacijos verslui priklausytų, pašnekovas tiksliai įvardyti negalėjo, bet pabrėžė, kad į jas privatus verslas galėtų pretenduoti dėl moksleivių bei kitų remtinų socialinių grupių žmonių vežimo.
„Iš Romo Adomavičiaus (Vilniaus miesto savivaldybės vicemero, su kuriuo buvo susitikta prieš kelias savaites aptarti e. bilietų sistemos reikalų – aut. past.) išgirdome, kad iki birželio mėnesio bus padaryta e. bilietų duomenų bazė. Tam, kad ji būtų paleista, prireiks dar mažų mažiausiai pusės metų. Iki metų pabaigos e. bilietas turėtų būti įdiegtas“, – į klausimą, kada „mikriukuose“ turėtų atsirasti e. bilietai, atsakė Vilniaus miesto vežėjų asociacijos vadovas.
Investicijas turės skirti patys vežėjai
Kiek investicijų pareikalaus viešojo transporto e. bilietų sistemos sujungimas, S. Matulionio teigimu, nėra žinoma. Šie klausimai susitikimo metu su vicemeru aptarti nebuvo.
„Kalba buvo apie tai, kad vežėjai ruoštųsi e. bilieto įdiegimui, bet vežėjai vėlgi negali tam ruoštis, nes nežino, kokie techniniai reikalavimai yra keliami tam dalykui. Kol dar nėra bazės, pasakyti, kokių investicijų prireiks, šiandien tikrai niekas negali. Žinau tik tai, kad tas investicijas teks skirti pačiam verslui, tikrai nieks nekompensuos iš biudžeto lėšų viso įvedimo“, – aiškino S. Matulionis.
Vežėjai, anot pašnekovo, šiuo klausimu, laikosi vieningai ir visi pasisako norintys būtų sujungti į bendrą viešojo transporto sistemą su vienu bendru elektroniniu bilietu. Vis dėlto yra tam tikrų pasvarstymų ir teorinių baimių.
„Dabar savivaldybė yra skolinga nemažą pinigų dalį Vilniaus viešajam transportui. Iš vienos pusės, e. bilietas yra sveikintinas dalykas. Iš kitos, yra klausimas, jeigu privatus verslas dirbs ir lauks savo uždirbtų lėšų... teorinės grėsmės yra. Bet čia yra verslas, verslo rizika“, – pripažino S. Matulionis.
Jis tikino, kad verslui bendra e. bilietų sistema duos daugiau naudos, nei žalos: „Antraip neitume ir nesimuštume į krūtinę, kad norime būti įtraukti į vieningą bilietų sistemą“, – tikino S. Matulionis.
Apie bilietų kainodarą kalbėti anksti
„Susisiekimo paslaugos“ direktorius Gintas Bliuvas portalui Balsas.lt teigė pritariantis, kad mikroautobusai turėtų bendrą e. bilieto sistemą.
„Kadangi mikroautobusai yra viešojo transporto sistemos dalis, jie turėtų būti įtraukti į bendrą bilietų sistemą. Kitas dalykas – kaip tai bus padaryta“, – sakė jis, bet nenorėjo detalizuoti, koks būdas tam būtų tinkamiausias, nes, anot pašnekovo, šių klausimų sprendimas - savivaldybės priorigatyva.
„Bilietų kainas Vilniaus mieste nustato Vilniaus miesto taryba. Kada bus e. bilietas, mes tam ruošiamės ir galvojame, kaip išnaudoti jo teikiamus privalumus, galvojame, kokios bus naujos bilietų rūšys ir jų kainodara. Dabar vyksta tik darbas, kalbėti apie konkrečius skaičius dar yra anksti“, – komentavo „Susisiekimo paslaugos“ direktorius, paklaustas, kaip galėtų keistis e. bilietų kainos, į viešojo transporto sistemą įsileidus naują žaidėją – maršrutinius taksi.
Baigsis laukinis keleivių gaudymas
Vilniaus miesto savivaldybės vicemero Romo Adomavičiaus teigimu, miesto savivaldybei, įgyvendinus vieningos viešojo transporto sistemos projektą, nauda būtų tokia pati, kaip ir keleiviams, nes savivaldybė atstovauja jų interesams.
„Nauda būtų labai paprasta – mes pripažintume, kad mikroautobusai yra sudėtinė viešojo transporto dalis ir pagal jų specifiką (talpą ir galimybes) mes galėtume juos panaudoti viešojo transporto sistemos dalyje, kur yra naudingiausia. Jeigu bus patvirtinta studija, kuri šiuo metu yra rengiama ir turėtų būti baigta apie balandžio mėnesį, Vilniuje turėtų atsirasti keturios transporto linijos, kurios perimtų net iki pusės visų keleivių mieste. Kad tos keturios transporto linijos normaliai funkcionuotų, reikia privežti keleivius prie jų. Privežimo funkciją atliktų būtent autobusai ir troleibusai. Mikroautobusai privežinėtų keleivius iš tokių vietų, kur keleivių skaičius nėra didelis, t.y. kur neapsimoka siųsti didelę transporto priemonę“, – apie naują transporto sistemos viziją pasakojo Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras.
Jo teigimu, mikroautobusų vairuotojai norėtų už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą tikėtis 3-3,5 lito pajamų, autobusų ir troleibusų vieno km savikaina didesnė, siekia apie 6 litus. Todėl, anot vicemero, būtų racionalu mikroautobusiukus panaudoti ten, kur keleivių srautai mažesni.
„Šiuo metu vyksta laukinis keleivių gaudymas, ko civilizuotame normaliame mieste neturėtų būti. Turėtų dirbti visi tą darbą, kuris jam labiausiai tinka ir kuris labiausiai priimtinas keleiviams, ir gauti už tai normalų atlygį (...) Šiandien jie (mikroautobusai, troleibusai ir autobusai – aut. past.) konkuruoja, yra tokioje padėtyje. Ta padėtis susikūrė labai seniai. Naujoje sistemoje visi turėtų pasidalinti darbais, kiekvienas turėtų savo darbo dalį ir veiktų bendroje bilietų sistemoje. Kiekvienas vežėjas gautų tai, kas jam priklausytų. Konkurencijos klausimas iš viso atkrenta“, – sakė vicemeras.
Kainuos per 4 mln. litų
Bendra e. bilieto sistema, pasak Vilniaus miesto savivaldybės atstovo, turėtų pradėti veikti apie birželio mėnesį, bet jos stabilus funkcionavimas pareikalautų dar kiek laiko.
„Be abejo mes taip patyliukais galvojame, kad dar keletą mėnesių vyks bandymai, kol sistema įsivažiuos. Realiai galėtume kalbėti apie šių metų pabaigą, kada jau garantuotai ir labai tiksliai turėtų veikti bendras e. bilietas, o ar į jį iš karto jau bus įtraukti mikroautobusai – dar kitas klausimas, nes labai svarbu, kaip judės studija, kokie bus priimti sprendimai, kokios bus galimybės greitai įgyvendinti sprendimus, kurie bus numatyti“, – aiškino R. Adomavičius.
Anot jo, pusė viešojo transporto sąnaudų sumos yra dengiama iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto. Ta pusė, kaip tikino pašnekovas, yra labai didelė našta.
„Mes siekiame, kad keleiviai mokėtų kuo mažiau, bet tas sumažėjimas galės ateiti tiktai tada, kai padidės norinčiųjų keliauti viešuoju transportu. O padidės tada, kai gyventojas, šiandien darydamas kad ir tris persėdimus, nemokės daugiau nei kaip už vieną bilietą. Dabar yra kitaip. Keleivis, kuris keliauja su trimis persėdimais, jeigu turi vienkartinį bilietą, turi pirkti tris bilietus ir išleisti 6 litus. Tai nėra patrauklu. Tada jam geriau važiuoti mikroautobusu arba netgi pasinaudoti taksi paslaugomis“, – samprotavo R. Adomavičius.
Vilniaus miesto savivaldybė jau yra sudariusi sutartį su kompanija, kuri įdiegs ir ketverius metus eksploatuos visą e. bilieto sistemą. Už tai jai savivaldybė sumokės 4, 280 mln. litų sumą.
Kiek kainuos visa bendro viešojo transporto įdiegimo sistema turėtų paaiškėti atlikus studiją, t.y. numatoma, kad tai bus žinoma pavasarį, balandžio mėnesį.
