Nors pavasaris jau artėja, bet ir kovo mėnesį dar galime tikėtis žiemos priminimų, nes kovas dar ne visada reiškia pavasarį. Tai gali būti ir trumpas šaltukas, ir šlapias sniegas.
Klimatologinis pavasaris prasideda kovą
Pavasaris Lietuvoje prasideda tuomet, kai bendra paros temperatūra tampa teigiama ir neigiamos jau nesulaukiame.
„Klimatologiškai nulio riba skiria klimatologinę žiemą, nuo klimatologinio pavasario. Vadinasi žiema yra tas laikotarpis, kai vidutinė paros temperatūra yra neigiama“, – kalbėjo klimatologas Donatas Valiukas.
Lietuvoje šis pokytis dažniausiai įvyksta kovo mėnesį.
„Pagal daugiametes normas ta riba tarp teigiamos ir neigiamos temperatūros, pajūryje pasikeičia pirmą kovo dešimtadienį, o didžiojoje Lietuvos dalyje jau kovo antrą dešimtadienį“, – pridūrė klimatologas.
Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, 2015 metais kovo mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 3,3 - 4,9 °C (daugelyje rajonų 4-5° aukštesnė negu standartinė klimato norma). Aukščiausia oro temperatūra siekė 13-18 °C. Žemiausia oro temperatūra daugelyje rajonų nukrito iki -5-8 °C, Nidoje iki -3 °C.
2016 metų kovo mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo nuo 0,6 °C rytiniuose šalies rajonuose iki 3,3 °C Kuršių nerijoje (1–2 °C aukštesnė už normą). Žemiausia oro temperatūra daugelyje rajonų nukrito iki -5 -10 °C, aukščiausia oro temperatūra siekė 13 - 17 °C, Nidoje 10 °C.
Pernai metų kovo mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 2,3...4,3 °C (2–3 °C aukštesnė už normą). Žemiausia oro temperatūra nukrito iki -1…-6 °C, aukščiausia oro temperatūra siekė 9...14 °C.
Vasaris – vasaros sezono pradžia
Yra Įvairių versijų, kodėl antrasis metų mėnuo yra vadinamas vasariu. Viena jų yra siejama su senovėje vykusiais gyvenimo sričių dalinimais. Pavyzdžiui: pasaulio šalių archajiškiausi pavadinimai yra rytai bei vakarai, šiaurė ir pietūs – tik tarpinė kryptis, o iš tikrųjų, pasaulis dalinamas į dvi dalis. Laikas irgi į dvi dalis – žiemą ir vasarą.
„Šiuo metu prasideda laikotarpis, pusmetis, kai jau saulė eina aukštyn ir nori nenori, nors atrodo ir šalta, bet dangus žydras, sniegas spindi, saulutė pražimba žymiai dažniau ir visiškai nepalyginsi su lapkričiu arba gruodžiu, kai yra niūru bei tamsu. Dabar saulė kopia aukštyn – prasidėjo vasara. O kai dienos trumpėjo žiema buvo. Bet iš tikrųjų, jei mes padalintume du sezonus, tai nuo dabar prasideda antras pusmetis, kai saulė kils aukštyn, juda vis toliau į šiaurę, teka vis toliau. Iki tos galutinio vasaros metų laiko dar toli, bet reiškiniai visi į ją vedą, – kalbėjo etnologas Jonas Vaiškūnas.
Saulė bei Mėnulis puikiai pasitarnaudavo laiko skaičiavimui. Senovėje žmonės buvo jautresni įvairiems pasikeitimams.
Kovo viduryje ima žydėti pirmieji medžiai
Lietuvoje egzistuoja trys žydėjimo etapai, jie prasideda pavasarį, bet jau žiemą galime pamatyti žiedadulkių atskriejusių iš kitų valstybių.
„Yra trys pagrindiniai etapai, jie dengia kažkiek vienas kitą, bet jei žiūrime metinį piką, tai labai skirtingai tos žiedadulkės pasirodo, esame užfiksavę lazdyno žiedadulkių ir sausio mėnesį, nes žiedadulkės yra linkusios nuskristi ten, kur joms patinka. Taigi užfiksuojame žiedadulkes Lietuvoje, nors jos būna atkeliavusios iš kitur. Paskui pas mus apie kovo vidurį pradeda žydėti lazdynas, alksnis, beržas, gluosnis, tuopa, kadagys, tuja, eglė ir pušis. Ir dabar galime matyti, kai po ilgo laiko iškritęs lietus aplink balų pakraščius, nutekėjimo vietas sudaro gelsvą plėvelę susidariusią būtent nuo žiedadulkių kiekio ore. Ypač jei šalia nešienauta pieva”, – prof. dr. Inglrida Šaulienė.
