Ar teko kada patirti, kad dėl kai kurių sveikatos problemų drovu kreiptis į gydytoją? Vienam tokiu „droviu simptomu“ gali būti be priežasties veidą mušantis raudonis, kitam – lytiniu keliu plintanti liga, per didelis prakaitavimas ar... impotencija. Tokių žmonių tikrai apstu.
Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai parodė, jog 3 iš 4 britų drovisi užsiminti gydytojams apie panašius negalavimus. O tai lemia 12,5 mln. depresijos atvejų, apie 1 mln. nutrūkusių santykių, 1,7 mln. prarastų darbo vietų.
Leidinys „The Sun“ į pagalbą pasikvietė kvalifikuotą medikę, daktarę Carol Cooper, ir paprašė jos plačiau papasakoti apie ligas, kurių simptomai gali versti raudonuoti pacientus.
Vidutinis drovumo laipsnis
Raudonavimas
Raudonuoja visi! Tik vieni – gana retai, dėl ne kasdien pasitaikančių priežasčių. O kitus raudonis išmuša, atrodytų, ir visai dėl nieko.
Galimos priežastys: Raudonio bangos – vienas iš tipinių menopauzės reiškinių. Kai kurie žmonės gali labiau raudonuoti užvalgę skonio stipriklio natrio gliutamato, pasitaikančio įvairiuose pusfabrikačiuose. Kartais žmogus atrodo raudonio išmuštas dėl odos bėrimo.
Profilaktika: Paauglystės raudonis dažnai išaugamas. Jei paauglystę jau išaugote, o raudonis vis muša be priežasties – pabandykite riboti aštrius maisto prieskonius, alkoholį, karštus gėrimus, nevilkėkite sunkių rūbų.
Blogas burnos kvapas
Blogas burnos kvapas – įprastas reiškinys rytais, ypač jei miegojote pražiota burna. Tačiau kai kuriems žmonėms nuolatinis blogas burnos kvapas ne juokais apkartina gyvenimą ir bendravimą.
Galimos priežastys: Dehidratacija, sugedę dantys, dantenų ligos, per daug alkoholio. Kartais tai gali
būti sinusų ar plaučių ligų ženklas.
Profilaktika: Įsigykite naują dantų šepetėlį, nepamirškite valydamasi dantis nusivalyti ir liežuvio. Seilių kvapas nebus toks aštrus jei nerūkysite, gersite mažiau kavos, daugiau – vandens. Jei padėtis negerėja – kreipkitės į gydytoją.
Jūs žinote, kad turėtumėte numesti šiek tiek kilogramų, tačiau kreiptis pagalbos į medikus nesiryžtate.
Galimos priežastys: Kaip šimtmečiai sena teorija, kad suvartojate daugiau kalorijų nei jų sudeginate, ne visada galioja. Kartais nutukimo priežastys gali slypėti ir kitur – pavyzdžiui, gydymasis steroidais arba sumažėjęs skydliaukės aktyvumas.
Profilaktika: nesigėdykite ieškoti priežasties, kreipkitės pagalbos į medikus ir nepamirškite laikytis sveiko gyvenimo būdo patarimų.
Aukštas drovumo laipsnis
Vidurių problemos
Gadinti orą – žmogiška. Sveikas žmogus tai padaro apie 12 kartų per dieną. Tačiau jei taip nutinka dažniau – gali būti ir vienu iš ligos simptomų.
Galima priežastis: Jei orą gadinate dažnai ir triukšmingai, tai gali būti vienas iš dirgliosios žarnos sindromo arba infekcijos, pavyzdžiui, gastroenterito, požymių.
Kartu su viduriavimu toks oro išėjimas gali būti rotaviruso požymis, ypač mažiems vaikams. Suaugusiesiems tai dažniau būna apsinuodijimas maistu, nors kai kuriais atvejais gali būti ir rimtesnė priežastis – pavyzdžiui, žarnyno vėžys.
Profilaktika: Venkite gazuotų gėrimų, valgykite lėčiau, kad neprisirytumėte oro. Pasitarę su vaistininku galite kurį laiką pavartoti žarnyno veiklą normalizuojančių vaistų. Jei simptomai nepraeina keletą dienų, ypač jei jaučiatės nesveikai, ėmė kristi svoris, būtinai kreipkitės į gydytoją.
Jei viduriuojate, keletą dienų pavartokite be recepto parduodamų viduriavimą stabdančių vaistų. Tačiau jei simptomai nepraeina ar išmatose pasirodė kraujo – kuo skubiau kreipkitės į gydytoją.
Per didelis prakaitavimas
3 procentai visos žmonijos kenčia nuo padidėjusio prakaitavimo.
Galimos priežastys: Paprastai prakaitavimas padidėja viršsvorio turintiems, vartojantiems daug alkoholio ar valgantiems daug aštrių patiekalų žmonėms. Taip pat šis simptomas gali pasireikšti paauglystėje.
Profilaktika: Jei priežastis – viršsvoris, rekomenduojama numesti svorio, naudoti stipresnį antiperspirantą. Jei tai nepadeda arba jei jūs neturite viršsvorio – kreipkitės į gydytoją.
Ekstremalus drovumas
Impotencija
Tai simptomas, kurį patyrę vyrai daug mieliau pagalbos ieško internete, o ne gydytojo kabinete. Jei sujaudinti vyriško pasididžiavimo nepavyko vos keletą kartų – tai nesiskaito. Problemų ieškoti patartina tada, kai erekcijos sutrikimai juntami beveik nuolat.
Galimos priežastys: Jei kartą patyręs erekcijos sutrikimą vyras dėl to išgyvena ir nervinasi, labai tikėtina, jog visos kitos nesėkmės – būtent šio jaudinimosi pasekmė.
Tačiau gali būti ir kitokių sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, užsikimšusios varpoje esančios arterijos. Tokiu atveju tikėtina, kad jos užsikimšusios bus ne tik ten, bet ir kitose organizmo vietose, pavyzdžiui, širdyje. Taigi pavojus kyla ne tik lytiniam gyvenimui.
Profilaktika: Kreipkitės į gydytoją. Prieš pradedant vartoti vaistus, stiprinančius erekciją, būtina išmatuoti kraujospūdį, cukraus kiekį ir cholesterolio lygį kraujyje. Pasveikimo šansus sustiprina ir rūkalų bei alkoholio atsisakymas.
Nors įtarus jas peržengti klinikos slenkstį gali būti itin sunku, baimintis nereikėtų: medikai tokių atvejų tikrai yra regėję į valias. Deja, nėra patikimo būdo sau diagnozuoti lytiškai plintančią ligą – tam būtini tyrimai. Pagrindiniai simptomai – deginimo jausmas šlapinantis, bėrimas, specifinės išskyros ar kraujavimas po lytinio akto.
Galimos priežastys: Panašius simptomus gali turėti chlamidiozė, gonorėja, žmogaus papiloma virusas. Jei pasireiškia dar ir niežulys – gali būti ir paprasčiausia pienligė. Taigi būtina kreiptis į gydytoją kad nustatytų tikrąją ligą.
Profilaktika: Pasikonsultuokite su gydytoju dėl apsaugos nuo lytiškai plintančių ligų ir seksualinio gyvenimo planavimo. Moterims būtina apsilankyti pas ginekologą jei po lytinio akto pasireiškia kraujavimas – priežastis paaiškės ištyrus tepinėlį.
