Jei nusprendusio sulieknėti žmogaus savęs vertinimas yra adekvatus, viskas gerai.
Žmogus susikuria realius tikslus ir pasirenka realius kelius jiems pasiekti. Jis nesistengia numesti svorį greitai vien dėl to, kad kažkam iš jo pažįstamų tai pavyko. Nesėkmės atveju jis ieško, kur padarė klaidą ir kaip ją pašalinti, o ne kaltina save valios trūkumu ir tuo, kad yra niekam tikęs.
Visai kas kita, jei žmogus save vertina per žemai. Tuomet jis nepasitiki savimi, nėra pasiruošęs permainoms, negali apsispręsti. Jis mano, kad yra nevertas to, kas geriausia. O toks mąstymas lemia žemą motyvaciją numesti svorį.
Žema savivertė ir svorio augimas
1. Žema savivertė yra blogos nuotaikos ir depresijos priežastis. Esant tokiai būsenai valgymas tampa savotišku antidepresantu. Žmogus ima valgyti dažniau ir daugiau nei jam reikia, o tai savo ruožtu lemia svorio augimą.
2. Žmogui, turinčiam žemą savivertę, sunku įveikti sunkumus, kurie iškyla siekiant suplonėti. Todėl mesdamas svorį jis dažnai daro pertraukas, neturi užsispyrimo iki galo baigti lieknėjimo programos, o svoris po tokių pertraukų dar greičiau auga.
3. Žema savivertė trukdo teisingai interpretuoti pasiektus rezultatus. Toks žmogus nelaiko pasiekimu to, kad jo svoris tiesiog nedidėja ar to, kad jis numetė „vos“ 1-2 kg per mėnesį.
4. Žmonės, kurie blogai save vertina, dažnai įsivaizduoja, kad antsvoris - tai bausmė. Jie „kalti“. Kalti, kad negali sumažinti apetito, įveikti savo tingumo.
5. Žemą savivertę turintys žmonės nenoriai prisiima atsakomybę už papildomus kilogramus. Jie nenori pripažinti, kad antsvoris - tiesioginė jų gyvenimo būdo pasekmė. Tačiau tai yra būtina sąlyga siekiant numesti svorį.
Jei tokie žmonės imtų save vertinti adekvačiai, numesti svorį jiems būtų kur kas paprasčiau. Ir ne tik. Adekvačiai save vertinantis žmogus niekada netampa likimo auka. Jis tampa savo likimo šeimininku. Jam ima sektis, nes jis žino, ko nori, žino, kodėl jam to reikia ir kaip tai pasiekti.
Kaip atsikratyti menkavertiškumo jausmo?
Geriausia iš karto nustoti kaltinti save dėl nesėkmių. Nesėkmės - tai jūsų klaidų, neteisingai pasirinktos taktikos, per didelių lūkesčių pasekmė. Ir jei jūs neskubėsite, išnagrinėsite problemą, iškelsite konkrečias užduotis, nustatysite būdus joms pasiekti ir imsitės darbo, rezultatą būtinai pasieksite.
Dauguma žmonių vakare jaučia didesnį alkį nei ryte. Todėl atsisakyti vakarienės yra itin sunku. Ar reikia save kaltinti, jei jums, kaip daugumai žmonių, nepavyksta atsisakyti vakarienės?
Kad būtų užkirstas kelias beprasidedančiai depresijai, reikia skirti pakankamai laiko miegui, teisingai paskirstyti krūvį dienos metu, pasivaikščioti, valgyti įvairų, skanų maistą, mėgautis dušo ar vonios teikiamais malonumais, rasti įdomių užsiėmimų ir panašiai.
Žemos savivertės problemas galima pabandyti išspręsti ir psichologiniais metodais. Pavyzdžiui, daugelis žemai save vertinančių žmonių nesupranta, kad beveik visi tam tikrais momentais abejoja savo jėgomis. Tai yra neatsiejama asmenybės vystymosi dalis.
Daug žmonių žemai vertina save vien dėl to, kad jų automobilis nėra brangus, namas nėra didelis ar išsilavinimas ne pats aukščiausias. Toks lyginimas savęs su kitais būdingas daugeliui. Tačiau geriau pagalvojus, kas iš esmė pasikeistų, jei įsigytumėte brangesnį automobilį? Vis tiek daugybė žmonių turės automobilį, geresnį nei jūsų. Ar nebūtų paprasčiau tiesiog pakeisti požiūrį ir gyvenimo prasmės ieškoti ne varžantis su kitais žmonėmis, o kažkur, kas yra labiau pastovu?
Daugelis blogai save vertinančių žmonių supranta, jog viskas pasikeistų į gerą, jei jie sugebėtų save pamilti. Ir tiesiog išsikelia užduotį. Pažiūrėkime, kaip būtų galima to pasiekti praktikoje.
Kaip save pamilti?
Iš pradžių parodykite sau pačiam daugiau dėmesio. Ko reikia jūsų organizmui, kodėl jis yra linkę kaupti energiją, o ne ją eikvoti? Ar ne per daug jūs patys sau draudžiate? Įsivaizduokite, kaip jaustumėtės, jei kažkas kitas jums nuolat draustų daryti tai, ką mėgstate. Pripažinkite, kad bet kuris kitas organizmas, atsidūręs panašiose gyvenimo sąlygose, taip pat apsirūpintų papildomais kilogramais. Turite pagrindą būti dėkingi savo organizmui, kad jis, nežiūrint ne itin gero požiūrio į jį, jums vis dar ištikimai tarnauja.
Pradėję labiau domėtis savo organizmu ir jausti jam dėkingumą, pamažu jį pamilsite. Jei ši meilė nuoširdi, imsite labiau rūpintis savo kūnu. Valgysite sveikesnį maistą, pasivaikščiojimai jums taps maloniu įpročiu ir svoris sumažės nepastebimai.
