Biotechnologijos instituto Biotermodinamijos ir vaistų tyrimų skyriaus vedėjas profesorius Daumantas Matulis aiškina, kad vaistai būna etiniai ir generiniai. Etiniai vaistai iš karto po jų sukūrimo yra apsaugoti patentu. Kiti gamintojai negali jų gaminti. Po keliolikos metų patentas baigia galioti ir rinką užplūsta pigesni generiniai vaistai – su ta pačia veikliąja medžiaga pagaminti kitų pavadinimų preparatai. Jie dažniausiai būna ženkliai pigesni. Generikų gamintojai privalo pagaminti vaistą, identišką etiniam vaistui. Tačiau praktikoje ne visuomet pavyksta išlaikyti tą pačią kokybę.
Vaistų kokybė skiriasi
Profesorius D. Matulis sako, kad būna daug atvejų, kai vaistų aktyvioji medžiaga ta pati, bet kokybė skirtinga.
„Labiausiai kokybė priklauso nuo gamintojo – ar jis turi mažesnį, ar didesnį įdirbį, kokias naudoja technologijas, pridėtines medžiagas. Ne veltui žmonės sako, kad jaučia skirtumą. Yra tiesiog kokybiškiau ir ne taip kokybiškai pagaminti vaistai. Chemija gali būti gryna ir nelabai, gali būti labai švari ir nelabai, pridėtinės medžiagos gali būti vienokios ar kitokios. Taigi nėra taip visiškai vienodai viskas. Esmė, kad atitiktų vaisto aktyvioji medžiaga. Tačiau priedai gali skirtis. Juk ir parduotuvėje galime nusipirkti daug vienodos rūšies gaminių, kurių kokybė skirtinga“, – sako profesorius.
O gal vis tiek niekuo nesiskiria?
Kitokios nuomonės laikosi biotechnologas profesorius Vladas Bumelis. „Bet kuris generinis vaistas yra ne tik tiek pat geras, bet ir tiek pat puikus, kaip ir etinis. Jie niekuo nesiskiria. Vienas prie vieno. Tiesiog pasibaigia patentas ir visi gali pradėti gaminti tą vaistą, bet kiekvienas gamintojas turi įrodyti, kad jo vaisto veikimas yra vienodas kaip inovatyvaus etinio preparato“, – aiškina mokslininkas.
LSMU Farmacijos fakulteto Klinikinės farmacijos katedros vedėjas profesorius Vitalis Briedis taip pat laikosi nuomonės, kad nėra akivaizdžių skirtumų tarp skirtingų vaistų su ta pačia veikliąja medžiaga. „Generiniai vaistai yra apibrėžiami kaip produktai, visiškai analogiški etiniams vaistams. Juos registruoja ir jų kokybę vertina geriausi tų sričių ekspertai. Kvestionuoti jų kokybę tiek klinikiniu, tiek farmaciniu aspektu, yra nekorektiška. Yra principai, mokslinė metodologija, pagal kurią lyginami vaistai. Ta metodologija pripažinta visų šalių mokslininkų. Ir ji patvirtina produktų ekvivalentiškumą“, – sako profesorius.
Vartotojus veikia placebo efektas
V. Briedis sako, kad pacientai dažnai brangesnius vaistus laiko kokybiškesniais ir patys save įtikina, kad vaistas veikia geriau. „Tai faktas. Net etinius vaistus kuriančios kompanijos daro tyrimus ir jie tai patvirtina. Kai tiria vaistą, jo poveikį lygina su placebo tablete, kuri neturi jokios veikliosios medžiagos. Kas keisčiausia, placebo tabletė taip pat veikia. Nes žmogus tiki jos veikimu. Yra daug tai įrodančių tyrimų. Man pačiam paslaptis, kaip taip gali būti, bet faktas, kad žmogaus įtaiga sau yra labai stipri“, – stebisi mokslininkas.
Vaistų tyrėjas D. Matulis taip pat tvirtina, kad vaisto vartotojas gali įsikalbėti sau, kad vienas ar kitas preparatas veikia geriau. „Įrodyta, kad placebo efektas veikia 20-30 procentų. Nenuostabu, kad tikėdamas, jog geria kokybiškesnį vaistą, žmogus gali sulaukti geresnio efekto“, – patvirtina profesorius.
Kai kurie vaistai taps sunkiau pasiekiami
D. Matulis sako, kad iš principo pritaria valdžios sprendimui kompensuoti tik pigesnius vaistus. „Iš principo manau, kad valdžios sprendimas nekompensuoti brangiausių vaistų yra teisingas. Dabar, jei kompensuojame ir brangiausią vaistą, aišku, kad žmogus ims brangiausią. Nes o gal geriau suveiks? Manau, kad kompensuoti reikėtų pigesnius vaistus, o jei nori brangiausio – susimokėk. Čia kaip kompensuoti pasivažinėjimą Mercedesu ar Volkswagenu. Ir su vienu, ir su kitu nuvažiuosi, bet su Mercedesu gal komfortiškiau. Bet ar valdžia turėtų kompensuoti prabangą? Aš manau, kad ne.“, – sako mokslininkas.
Tačiau profesorius pripažįsta ir tai, kad toks sprendimas turės šiokių tokių neigiamų pasekmių. „Tiesa, yra pavojus, kad pradėjus kompensuoti tik pigesnius vaistus, brangesnių gamintojai išvažiuos ir tie vaistai taps sunkiau pasiekiami. Vis dėl to, manau, kad kai kurie žmonės toliau rinksis brangesnius etinius vaistus. Gal jų reikės užsakyti ir palaukti, gal jie taps dar brangesni, tačiau nebūtinai visiškai dings iš rinkos. Aišku, nuostolis brangesnių vaistų gamintojams bus. Ir kokybiškai galime šiek tiek nusiristi“, – sako D. Matulis.
