Vaistas būtų kompensuojamas tokiu atveju, jei jo kaina ne daugiau kaip dešimtadaliu viršytų kitose šalyse nustatytų tokių pat preparatų kainą. Ministerija tikina, kad vaistai, kuriuos sudaro ta pati veiklioji medžiaga, yra vienodi. Tačiau žmonės kartais perka brangesnius dėl žinių stokos. Profesorius Liutauras Labanauskas sako, kad tai yra visiška netiesa – dažnai vadinamųjų etinių vaistų veikimas būna geresnis, nei vėliau atsiradusių jų pakaitalų.
Kuo skiriasi vaistai, kurių veiklioji medžiaga ta pati?
Vaistai skirstomi į etinius ir generinius. Paprastai brangiausi yra etiniai vaistai. Juos sudaro konkrečios farmacijos kompanijos išrasta veiklioji medžiaga, kurios patentas dar keliolika ar keliasdešimt metų saugomas. Kai patento galiojimas baigiasi, kitos kompanijos gali pradėti gaminti vaistus su ta pačia veikliąja medžiaga. Taip pagaminami vadinamieji generiniai vaistai. Šie būna pigesni, nei etiniai. Taip pat jų gali būti keli skirtingi pavadinimai, kurių kainos skirtingos.
L. Labanauskas sako, kad visų šių vaistų pagrindinė veiklioji medžiaga yra ta pati. Vis dėl to veikimas nėra vienodas. „Veiklioji medžiaga visur yra tokia pati. Bet jos kiekis gali svyruoti nuo 80 iki 100 procentų. Antras dalykas, kartais firmos deda kitas medžiagas, priedus, kurie sumažina pašalinį poveikį ar suaktyvina veikimą. Tai medžiagos, kurios padeda vaistui geriau rezorbuotis ar panašiai. Dažniausiai receptuose tie priedai nežymimi, tik veiklioji medžiaga. Tačiau gydytojai tai žino. Todėl kartais paskiria vieną ar kitą konkretų vaistą, nes mato konkretaus paciento simptomus, pašalinius poveikius. Pagal poveikio stiprumą generikus tarpusavyje lyginti gal ir sunku. Bet su etiniais, vadinamais tikraisiais vaistais, lyginti galima. Turime labai dažnas situacijas, kai etinis vaistas veikia kur kas geriau, nei generikas. Jei taip nebūtų, visi žmonės naudotų tą patį pigiausią vaistą“, – aiškina profesorius.
„Pacientams nuo to pigiau nebus“
Paklaustas, ar nauja vaistų kompensavimo tvarka padės gyventojams sutaupyti pinigų, L. Labanauskas sako, kad greičiausiai bus atvirkščiai.
„Jei man tas vaistas padeda geriau, aš vis tiek norėsiu jį pirkti. Tik iki šiol jo dalis kainos buvo kompensuojama, mokėjau kelis eurus, o dabar jis bus nekompensuojamas ir teks mokėti keliasdešimt ar šimtą. Arba pirkti pigesnį vaistą. Gal ministerija mano, kad gamintojai tokiu būdu sumažins vaistų kainas Lietuvoje? Aš taip nemanau. Greičiau tie gamintojai, kurių vaistai nebebus kompensuojami, išvažiuos iš Lietuvos. O žmonės vietoje to, kad rinkdavosi iš 3-4 vaistų, dabar rinksis iš vieno. Pavyzdžiui, bus vienas vaistas kraujospūdžio mažinimui, žmogus ir gers tą vieną vaistą. Švedijoje yra panaši sistema, tačiau mes negalime lygintis su Švedija. Ten visa vaistų kompensavimo sistema ir visa sveikatos sistema kitaip veikia“, – sako gydytojas.
„Alkoholio draudimas, palyginus, tik juokas“
L. Labanauskas įsitikinęs, kad žmonės lengvai šio pasikeitimo nepriims. „Palyginus su tais pakeitimais, alkoholio draudimo sukelta nepasitenkinimo banga bus tik juokas. Manau, kad žmonės bus labai nepatenkinti. Turėtų būti didžiulis pasipriešinimas iš pacientų. Taupyti paciento pinigus yra labai geras noras, bet padarius tokius pakeitimus jie nebus sutaupyti. Kas galės susimokėti, vartos tą vaistą, kuris jam padeda. Kas negalės, turės tenkintis pigesniu. Pacientams nuo to tikrai nebus geriau“, – mano Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas.
