Šeštadienį, kai Vilniuje protesto mitinge žmonės piktinosi valdžios vykdoma politika, Lietuvos bardas, aktorius ir režisierius Kostas Smoriginas Šiauliuose pristatė savo naujausią — trečiąją — solinių dainų kompaktinę plokštelę.
Interviu „Šiaulių kraštui“ menininkas sakė nesijaučiąs saugus. Nerimas dėl vertybes iškreipiančios politikos K. Smoriginą verčia prabilti: „Žmonės nebeturėtų tylėti“.
Lietuva neišmoko istorijos
— Sakoma, kad menininkai pirmieji pajunta artėjančius laikmečio pokyčius. Kokių Kalėdų linkite sulaukti?
— Visada linkėdavau ir turėčiau linkėti kantrybės: kad šildymas ne taip brangiai kainuotų, kad spektakliui, knygai dar liktų, kad žmonės sukąstų dantis ir dar pakentėtų, nes pavasarį bus lengviau.
Bet dabar norisi sakyti, kad žmonės nebetylėtų, eitų į gatves ir pasakytų, ką jie galvoja. Kažką reikia daryti. Toks mūsų valdžios tyčiojimasis, cinizmas...
Esu euroskeptikas. Anksčiau mane draugai dar įtikindavo, kad Europos Sąjunga — gerai. Tačiau kuo toliau, tuo aiškiau suprantu, kad tas prievartinis reikalavimų, liečiančių tautą, jos nacionalinių vertybių supratimą, nuleidimas, Lietuvai gero neatneš. Juk tą jau turėjome iš sovietų valdžios.
Nesuprantu, kaip galima pjauti gyvulius ir jų neauginti, nesėti laukų ir džiaugtis, kad už tai mums moka pinigus. Žmonės tai daro nesuprasdami, jog taip artėja ekonomikos krachas. Juk jau stipriai subraškėjo ir pati Europos Sąjunga ir eurozonos ateitis. Tai, kas vyksta dabar, pasekmės teks ateinančioms kartoms. Skaudžios pasekmes.
Kiek padaryta, praleista klaidų, tarsi mūsų valstybei nebuvo iš ko istorijos mokytis. Kodėl dėl to turės kentėti mūsų vaikai?
Gresia masinio apsirūpinimo politika
— Kas valstybėje ne taip?
— Tarybų valdžios laikais vogti buvo garbė, netgi norma naudotis valdišku turtu. Tokia nuostata perėjo ir į mūsų šiandieną. Dabar nėra negarbinga vogti, nes prieš įstatymą, toli gražu, nėra visi lygūs. Niekas nieko neišspręs, kol nepasodins bent poros ministrų. Bet dabar gaudo tik mažas žuvytes.
Esu įsitikinęs, kol prieš įstatymą nebūsime visi lygūs, nieko nebus. Įstatymas yra valstybės pagrindas. Jei jo visi laikysimės, atsigaus ir švietimas, ir ekonomika, o tada — ir kultūra. Be kultūros nesivystys ir ekonomika. Bus tik masinis aprūpinimas savęs ir savo šeimos.
— Tokioje valstybėje gyventi nesaugu?
— Šiais laikais daugelis žmonių nesijaučia saugūs. Dėl pinigų, dėl įsipareigojimų bankams, galiausiai — šeimai, vaikams, atsakomybė už jų ateitį, kurią kuriame šiandien.
Augau patriarchalinėje šeimoje, kur vyras privalo pasirūpinti šeimos išlaikymu, vaikais, todėl įsipareigojimų šeimai turiu ir aš. Tik gaila, kad su savo kūryba apvažiavęs beveik visą pasaulį, artėjant šešiasdešimties metų amžiui, privalau taip intensyviai dirbti. Ir dirbsiu, kol tik galėsiu, iki paskutiniosios. Tokia liūdna realybė, dirbdamas žmogus jaučiasi saugesnis. Bet juk taip dabar gyvena daugelis žmonių ir aš neturėčiau dėl to skųstis.
Sotumas kūrybiškumui netrukdo
— Šiuo metu intensyviai koncertuojate, ar lieka laiko kūrybai?
— Manęs neretai paklausia: jei jūs turėtumėte daug pinigų, ar išliktų malonumas kurti? Atvirkščiai, sotumas atpalaiduoja žmogų nuo minčių apie atlyginimą pragyventi. Aš rasčiau ką veikti. Man būtų malonumas užsiimti mėgstamais dalykais, padėti jauniems meniniams, galiausiai atsirastų galimybė atsidėti žuvivaisai.
Norėčiau grąžinti žmonėms supratimą apie gėlavandenes žuvis. Kai aš pirmą kartą nupirkau už 500 litų mailiaus ir pasakiau, kad leisiu į bendro naudojimo tvenkinį (Trakų rajone) iš manęs juokėsi, sakė išprotėjęs. O aš tame matau prasmę ir negalvoju apie naudą sau.
Aš netgi leisčiau, kad kaimiečiai tas žuvis gaudytų tinklais, tik kad smulkioji į juos nepatektų, paaugtų, kol bus tinkama gaudyti. Laisvalaikiu mėgstu žuvauti, o geri žvejybos įrankiai — mano silpnybė.
Tačiau kol kas — suplanuoti koncertai iki gruodžio 22-osios. Prie kalėdinio stalo šį kartą nesusirinksime visa šeima. Sūnus Kostas — operos solistas dainuoja La Scaloje, jo Kalėdos šiemet — ne Lietuvoje. Antrąją Kalėdų dieną su žmona (aktorė Dalia Brenciūtė — red. past.) trumpam išvyksime iš Lietuvos. Norisi pailsėti.
Janina VANSAUSKIENĖ
