Iš viso nuo 1990-ųjų apkaltos procesas buvo pradėtas aštuoniems asmenims, iš jų dviem – šios Seimo kadencijos parlamentarams. Trys asmenys per apkaltą buvo pašalinti iš pareigų, o trys apkaltos neįvyko.
K. Pūkas penktadienį atsistatydino pats, o pavasarį parlamentas dar spręs dėl Seimo nario Mindaugo Basčio mandato panaikinimo. Konstitucinis Teismas (KT) jį pripažino sulaužius priesaiką, kai siekdamas teisės dirbti su slapta informacija nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju.
Pašalinti per apkaltą
2014 metais panaikino „Drąsos kelio“ atstovės, buvusios teisėjos Neringos Venckienės mandatą. KT konstatavo, kad D. Venckienė sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją daugiau kaip pusę metų nelankiusi parlamento posėdžių. N. Venckienė pabėgo į JAV dėl prokurorų kaltinimų nevykdžius teismo sprendimo perduoti dukterėčią motinai ir piktnaudžiavus vaiko atstovo teisėmis.
2010 metais panaikintas pramogų pasaulio atstovo Lino Karaliaus mandatas. KT jį pripažino pažeidus priesaiką ir šiurkščiai sulaužius Konstituciją, kai per pratęstą rudens sesiją išvyko atostogauti į Tailandą ir visą sausį nedalyvavo plenariniuose bei komiteto posėdžiuose.
2004 metais Seimas dėl skirtingų kaltinimų iš prezidento pareigų pašalino Rolandą Paksą. KT nustatė, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikęs Lietuvos pilietybę, taip pat leidęs rėmėjui suprasti, kad jo pokalbių klausosi teisėsauga, bei protegavęs sau artimų privačių asmenų turtinius interesus.
Neįvykusios apkaltos
Pirmoji šalies istorijoje apkalta buvo surengta 1999 metais Seimo nariui Audriui Butkevičiui dėl įsiteisėjusio nuosprendžio, pagal kurį jis pripažintas pasikėsinęs sukčiauti stambiu mastu, tačiau Seime neužteko balsų jo mandato panaikinimui.
Mandatą 2010 metais išsaugojo ir Aleksandras Sacharukas, kuriam apkaltos procesas pradėtas kartu su L. Karaliumi. Skirtingai nei frakcijos kolega L. Karalius, už jį posėdžių salėje balsavęs A. Sacharukas mandatą išlaikė.
2016 metais Seimas pradėjo apkaltos procesą „darbiečiui“ parlamentarui Vytautui Gapšiui, kai jis pripažintas kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Tačiau Konstitucinis Teismas nevertino V. Gapšio veiksmų iki duodant Seimo nario priesaiką, apkaltos eiga sustojo, o pats parlamentaras vėliau atsistatydino.
Apkaltos procedūra
Apkalta yra Konstitucijoje numatyta procedūra, kuomet už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar šiurkštų priesaikos sulaužymą, taip pat paaiškėjus, kad padarytas nusikaltimas, Seimas trimis penktadaliais balsų iš užimamų pareigų gali pašalinti prezidentą, Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus arba panaikinti Seimo nario mandatą.
Apkaltos procesas pradedamas Seime, sudarant specialiąją komisija, kuri parengia išvadą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą. Jei komisija siūlo pradėti apkaltos procesą ir tam pritaria Seimas, kreipiamasi į Konstitucinį Teismą išvados, ar asmens, kuriam pradėtas apkaltos procesas, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Sulaukus Konstitucinio Teismo išvados, apkaltos procesas tęsiamas Seime.
Jei KT pateikia išvadą, jog priesaika ir Konstitucija buvo šiurkščiai sulaužyta, Seimas balsuoja dėl to asmens pašalinimo iš pareigų arba Seimo nario mandato panaikinimo. Sprendimas priimamas, jei už tai balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai Seimo narių, t.y. 85 parlamentarai.
