Tai, kad ES ir Ukrainai nepavyko susitarti dėl asociacijos sutarties pasirašymo, anaiptol nereiškia, kad Ukraina puls į Rusijos glėbį, nes ir pačiai Rusijai dotuoti Ukrainą gali būti nepakeliama našta, mano politikos ekspertas Kęstutis Girnius. Todėl, anot jo, anksčiau ar vėliau daugiausiai dėl ekonominių priežasčių Ukraina vėl atsigręš į Vakarus.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas K.Girnius sako teigiamai vertinantis ES derybų su Ukraina atomazgą ir tai, kad ES nesileido į Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus bandytas primesti "turgaus" derybas.
"Aš manau, kad gerai, kad nesusitarė. Man buvo visiškai nesuprantama, kodėl Viktoras Janukovyčius taip anksti paskelbė, kad Ukraina nepasirašys, užuot laukęs, kad pati ES atmestų Ukrainos kandidatūrą, nes ji nepatenkino visų sąlygų. Manau, kad vienintelė galimybė buvo, kad jis bandė iš ES išmušti dar daugiau pinigų, pasakyti - aš neinu su jumis, bet jei duosit daug daugiau pinigų, daugiau lengvatų, tada gali pavykti su jumis bendrauti. Ačiū Dievui, kad ES pasakė "ne". Nes tada reikštų, kad ES pritraukia savo žmones tik pinigais. Kai V.Janukovyčius nutarė neiti (link suartėjimo su ES) ir vienintelė galimybė buvo jį pritraukti faktiškai kyšiais, tai gerai, kad tai neįvyko", - svarstė K.Girnius.
Pasak jo, esminiai motyvai nulėmę Ukrainos vadovo sprendimą nepasirašyti asociacijos sutarties su ES - ekonominiai, tačiau tie patys argumentai gali atgrasyti ir nuo Ukrainos suartėjimo su Rusija.
"V.Janukovyčius sudarė turgų, pamatė, ką gali pasiūlyti Rusija, pamatė, ką gali pasiūlyti ES, laukė, ką galimą paimti iš vienų, iš kitų, ir pasiėmėm tai, kas patogiausia. Vienintelė paguoda tai, kad ilgainiui, nepaisant to, kad dar praeis dveji treji metai iki kol Ukrainos narystės ES klausimas iš naujo atsiras, manau, kad Ukraina judės Vakarų linkme, nes su Rusija per sunku bendrauti. Reikia matyti, kaip V.Putinas bendrauja su Rusijos žmonėmis - kaip diktatorius, įsakinėja, nurodinėja, jų nesiklauso. Jis nemokės kitaip kalbėtis su Ukraina. Ukraina, vis dėlto, yra nepriklausoma šalis, tai pasuks kitu keliu", - kalbėjo politikos ekspertas.
K.Girniaus manymu, Ukrainos ekonominės problemos gali būti nepakeliama našta Rusijai, kuri linkusi kartoti kai kurias istorines klaidas.
"V.Putinas padarė tą pačią klaidą, kurią Sovietų sąjunga padarė su Varšuvos sutarties sąjunga. Varšuvos sutarties sąjungą jie išlaikė masinėmis dotacijomis ir ta finansinė parama prisidėjo prie Sovietų sąjungos žlugimo. Staiga, jei dabar pradės masiškai dotuoti Ukrainą, tai Rusijai bus labai sunki našta, jei nedotuos - tai Ukraina vėl grįš į Vakarus", - sakė K.Girnius.
TSPMI docento vertinimu, po šios derybų su Ukraina atomazgos savas išvadas turėtų padaryti ir ES.
"Įvykiai rodo, kad ES patyrė žvalgybos nesėkmę, jie nenumatė to, kas darosi. O kitas svarbus momentas - ES save pervertino, jei prieš 15 metų visi iki vieno be išlygų veržėsi į ES, dabar žmonės šiek tiek skeptiškiau vertina, nes tai, ką ES gali duoti, ypač finansinę ir kitokią paramą, yra gerokai sumažėję, ir ES tikrai turi pagalvoti, kokia ji iš tiesų yra, ir jei nori pritraukti naujų narių, turi gerai pagalvoti, kaip tai daryti. Negali manyti, kad tik V.Janukovyčius kaltas, kad be V.Janukovyčiaus viskas būtų buvę gerai. Nebūtų buvę gerai. ES šiam reikalui nebuvo pasiruošusi", - teigė politikos ekspertas.
Ukrainos vyriausybė praeitą savaitę paskelbė nusprendusi atidėti asociacijos sutarties pasirašymą, argumentuodama būtinybe stiprinti prekybą su Rusija.
Vis dėlto Ukrainos prezidentas nusprendė atvykti į viršūnių susitikimą Vilniuje, ir tai suteikė vilties, kad jis paskutinę minutę gali pasirašyti susitarimą.
Tačiau Europos Sąjungos (ES) vadovai Vilniuje ketvirtadienį neįtikino Ukrainos prezidento pasirašyti istorinę asociacijos ir laisvos prekybos sutartį.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
