Interviu su Seimo nariu, Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnės pavaduotoju, Jurgiu Razma.
Artėja rugsėjo 10 d., kai prasidės paskutinė šio Seimo sesija. Ar beliks laiko tiesioginiam darbui, ar viską užgoš rinkimai?
Žmonės su nerimu laukia artėjančio rudens, šildymo sezono ir grėsmingų energetikos kainų. Mūsų, politikų, pareiga daryti viską, kad tos kainos būtų teisingos, kad energetikos įmonės savo monopoline padėtimi ir nepiktintų žmonių nepagrįstais viršpelniais.
Todėl tenka tik stebėtis, kai, šalyje esant gana sudėtingai situacijai, socialdemokratus ir jų koalicijos partnerius yra užvaldžiusios atsipalaidavimo nuotaikos. Štai ministras pirmininkas leido sau ir Vyriausybei atostogauti visą mėnesį, per tą laiką pasimėgaujant ir varžybomis Pekino olimpiadoje (žinoma, už mokesčių mokėtojų pinigus).
Atsipalaidavimo ir nenoro imtis svarbiausių problemų sprendimo nuotaikas pratęsė net darbštusis Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas, paskelbęs, kad iki rinkimų Seimas dirbs tik vieną dieną per savaitę – pirmadieniais. Likusias dienas Seimo nariai, beveik visi iš naujo kandidatuojantys, galės “neršti” būsimose apygardose.
Abejoju, ar neturintys tokių „darbo“ privilegijų rinkėjai bus sužavėti, kai įprastu darbo laiku Seimo narys blaškysis po apygardą ir mušis į krūtinę, kaip ir prieš ketverius metus, vėl žadėdamas išasfaltuoti kelią ar “pramušti” ministerijoje papildomą finansavimą. Pagaliau tai vertintina kaip dar viena Seimo nario susikurta privilegija, nes kitą darbą dirbantis konkurentas kandidatuodamas į Seimą gali nebent išeiti nemokamų atostogų, bet tuomet jis negaus atlyginimo, o Seimo narys iki vienos dienos susitrumpinęs parlamentinį darbą vis vien gautų pilną atlyginimą ir veiklos išlaidų kompensaciją.
Toks Č.Juršėno paskelbtas nedarbo režimas mums nepriimtinas. Manau, kad rinkėjų būtume gerai įvertinti tuomet, jeigu bent kadencijos pabaigoje jie matytų tvarkingą Seimo darbą posėdžių salėje, gerą posėdžių lankomumą ir žmonėms rūpimų klausimų sprendimą.
Tėvynės sąjungos frakcija viešai pareiškė, kad nepritaria Č.Juršėno iniciatyvai ir siūlo Seimui dirbti įprastu režimu.
Kaip šie Seimo nusiteikimai dera su socialliberalų paskelbtu šūkiu “Priverčiame valdžią dirbti!”?
Tai kad išėjo visiškai priešingai. Tik pasirodžius minėtam šūkiui socialdemokratai (Č.Juršėnas) paskelbė, kad valdžia (Seimas) nenori dirbti. Negirdėjau, kad šį šūkį paskelbę socialliberalai būtų išreiškę kitokią nuomonę. Šiuo atveju, matyt, tenka apgailestauti, kad partija tampa savo pasitelktų reklamos firmų įkaite ir daug negalvodama priima pasiūlytus šūkius ir tezes, kurie neturi nieko bendro su partijos vertybiniais principais ir veiksmais.
Gal galite paaiškinti, ką Jūs patys ketinate pasiūlyti ir kuo tie sprendimai būtų naudingi žmonėms, jeigu būtų priimti?
Akivaizdu, kad kai kurie šiandien veikiantys įstatymai, pavyzdžiui, Elektros energetikos įstatymas, naudingesni verslininkams, o ne elektros vartotojams.
Pataisos, kurias teikiu, leistų Valstybinei kainų komisijai nustatyti žemesnes elektros perdavimo ir skirstymo kainų ribas. Manau, kad ne vienas Lietuvos pilietis šiomis dienomis buvo pasipiktinęs, kai išgirdo apie VST akcininkų išsimokėtus beveik milijardą litų siekiančius dividendus. Minėtos pataisos tokius apetitus apribotų.
Žmonėms turėtų būti svarbios ir Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos, kurios turėtų priversti Vyriausybę nustatyti vieningus ir logiškus apmokėjimo už atliekų surinkimą principus.
Socialiai remtiniems žmonėms turėtų būti svarbios pataisos nustatančios platesnes teisminių išlaidų kompensavimo galimybes.
Kai kurie mano teikiami projektai iš pirmo žmonių tiesiogiai neliečia, bet, manau, yra svarbūs įgyvendinant teisingumo principą. Iš tokių paminėčiau Vyriausybės įstatymo pataisą, kuria siūlau dvigubai sumažinti ministrų reprezentacines išlaidas (tautoje vadinamas “vokeliais”), kurios dabar viršija 8 tūkst. litų.
Žmonės, kuriems rūpi valstybės tarnybos skaidrumas turėtų pritarti mano projektui dėl valstybės tarnautojų priėmimo į darbą konkursų sąžiningumo didinimo (reikalaujant egzamino žodžiu įrašo darymo ir galimybės su juo susipažinti konkurentams).
Tikiuosi, kad žmonės palankiai priims ir kitus mano ir kitų frakcijos narių teikiamus projektus, kurių turinį, tikiuosi, turėsim galimybę paaiškinti tiesiogiai bendraudamas su jais. Visose Seimo kadencijose (į pabaigą jau eina trečioji) būdavau tarp penkių aktyviausių Seimo narių, nenoriu šios tradicijos laužyti ir toliau.
