Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto pataisoms, kuriomis švelninamos bausmės už sunkius nusikaltimus, rodo, kad visuomenė tam dar nėra pasiruošusi, sako teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
„Manau, kad mūsų siūlymas buvo pakankamai radikalus ir galėjo kilti abejonių dėl šių mūsų nuostatų taikymo sunkių nusikaltimų atveju. Kai įsigilinsime į tuos argumentus, kuriuos išsakė prezidentė, ieškosime kitų būdų, kaip tobulinti baudžiamąją politiką“, - BNS trečiadienį sakė teisingumo ministras.
Pasak jo, rengiant projektą dalyvavo mokslininkai, baudžiamųjų bylų teisėjai, todėl ministerijos atstovams pasirodė teisinga teikti radikalesnes pataisas. Ministras sakė, kad pritartų, jei Seimas, iš naujo svarstydamas prezidentės grąžintas pataisas, išbrauktų iš jų sunkius nusikaltimus ir paliktų alternatyvių baudų skyrimo galimybę tik už apysunkius nusikaltimus.
„Bet, aš manau, praktika parodys - jei prezidentės dekrete turima omenyje tik sunkių nusikaltimų atvejai, tai, turbūt, taikant alternatyvias bausmes, kai teismai taikys kitais atvejais, bus galima vėliau žengti tą kitą žingsnį, kuris šiandien kelia abejonių ne tik prezidentei, bet ir visuomenei. Manau, prezidentei ir visuomenei kelia abejonių tai, ar galima numatyti lengvesnes bausmes būtent sunkesnių nusikaltimų atveju“, - sakė jis.
Prezidentės vetuotos pataisos numatė, kad baudą, laisvės apribojimą ar areštą teismas galėtų skirti už kai kuriuos nusikaltimus, už kuriuos šiuo metu galima skirti tik laisvės atėmimo bausmę. Baudos, siekiančios iki 195 tūkst. litų, galėtų būti skiriamos, pavyzdžiui, už didelės vertės svetimo turto vagystę, svetimo turto pasisavinimą, už sukčiavimą, turto pasisavinimą ir iššvaistymą, PVM sukčiavimą stambiu mastu, taip pat ir įvykdžius šiuos nusikaltimus organizuotoje grupėje. Šiuo metu už šiuos nusikaltimus numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų.
Alternatyvias bausmes siūloma ir už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą (dabar laisvės atėmimas iki 10 metų), didelės vertės svetimo turto iššvaistymą (dabar laisvės atėmimas iki 7 metų).
Vienas Teisingumo ministerijos argumentų siūlant švelninti bausmes buvo tai, kad Lietuva yra viena iš valstybių, turinčių didžiausių įkalintų asmenų skaičių Europos Sąjungoje.
Kalėjimų departamento duomenimis, šių metų pradžioje laisvės atėmimo vietų įstaigose buvo 9729 asmenys, o 100 tūkst. gyventojų teko 315 įkalintų asmenų. Tarptautinio kalėjimų studijų centro 2013 metų rugsėjo mėnesio duomenimis, pagal įkalintų asmenų skaičių Lietuvą Europoje lenkia tik Rusija ir Baltarusija.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
