Atvirame interviu mergina papasakojo apie savo pasirinkimą – siekti muzikantės karjeros, gyvenimą su operos solistais bei artėjančias šventes.
Operos solistės pasirinkimas ir tėvų atkalbinėjimai
Ieva džiaugėsi, kad jos tėvai mokė ją niekada nepasiduoti ir siekti savo svajonių. „Mano ryšys su abiem tėveliais yra ypatingas: dėkoju Dievui, kad gimiau tokioje šeimoje, nes turiu pačius geriausius tėvelius, kurie vedė mane gyvenimo keliu, kaip lygiavertę asmenybę. Visuomet žinojau, kad galiu turėti savo nuomonę ir klausti jų patarimo visais klausimais bei leisti patarti.
Jie išmokė mane siekti savo svajonės, galbūt kartais mažais, bet užtikrintais žingsneliais, nekreipiant dėmesio į jokias kalbas ir apkalbas. Iš tėvelių išmokau, jog gėris yra vertybė, kuri visuomet laimi, nesvarbu, kiek laiko tai gali užtrukti“, – pasakojo mergina.
Mergina taip pat nusprendė savo gyvenimą sieti su muzika, tačiau kaip pati pasakojo, jos tėvai bandė ją atkalbėti: „Žinoma, kad prieš! Juk kiekvieni tėvai linki savo vaikams lengvo ir laimingo kelio, o muzikantų gyvenimas, kad ir kaip gali linksmai atrodyti iš šalies, yra ypatingai sudėtingas ir kartais būna net labai tamsus bei sunkus. Visą tai aš mačiau iš labai arti, todėl jie tikėjosi, kad pasirinkusiu kitą specialybę... Tačiau supratę, kad šiuo gyvenimo keliu noriu eiti nuoširdžiai nebijodama sunkumų, jie mane palaikė nuo pirmos akimirkos.“
Pašnekovė pasakojo, jog nuo mažens jie auklėjo ją taip, jog niekada nepasiduotų ir siektų savo svajonių, todėl ir jiems nepavyko jos perkalbėti dėl šio kelio. „Juk aš esu jų vaikas... Jie abu tvirti ir užsispyrę, kovojantys vardan tiesios ir gėrio, o aš juk esu jų vaikas, tai dvigubai tokia pat. Aš juos laiku „perkandau“. Supratau, kad tas mėginimas atkalbėti nuo operos solistės kelio buvo išbandymas, kurį sėkmingai įveikiau“, – džiaugėsi Ieva.
Tiesa, visai neseniai pašnekovė drauge su kitais muzikantais subūrė bendrą kvartetą, kurio atsiradimą paskatino karantinas.
„Vasaros viduryje, kuomet ribojimai pasidarė šiek tiek laisvesni susitikime draugų-kolegų kompanijoje, kurioje ir nusprendėme, jog pagaliau brandintą idėją dainuoti visiems kartu turime įgyvendinti dabar. Juk visas kultūrinis gyvenimas tarsi buvo sustingęs, o mums norėjosi eiti į priekį ir nenuleisti rankų, kurti, dainuoti ir realizuoti save muzikoje bei priminti žmonėms muzikos grožį, o galbūt net šiek tiek priartinti norą susipažinti su rimtesniu žanru“, – apie naują kvartetą pasakojo Ieva Barbora.
Prie šio bendro projekto prisidėjo ir kiti jauni operos solistai: „Indrė Anankaitė, Kasparas Damulis, Laimonas Bendaravičius ir Ieva Barbora Juozapaitytė. Susibūrėme vardan bendrų tikslų: eiti pirmyn, nenustoti tikėti ir puoselėti bei skleisti muzikos grožį ir sukūrėme naują kvartetą „Il Senso“, kas išvertus į lietuvių kalbą reiškia „prasmė“. Na, o debiutinę dainą „Žodžių negana“ pavyko sukurti bendradarbiaujant su Lietuvai puikiai pažįstamu populiariosios muzikos kompozitorium Stanislovu Stavickiu-Stano, o dabar žingsnelis po žingsnelio einam pirmyn ir jau netrukus pateiksime naują premjerą.“
Šventės muzikantų šeimoje
Vis sparčiau artėja didžiosios metų šventės, kurios šiemet bus kiek kitokios. Daugeliui žmonių teks atsisakyti tradicijų ir nelankyti artimųjų. Nepaisant to, Ieva kalbėjo, jog vis tiek išvys savo mylimus šeimos narius bei artimuosius, tačiau šį kartą susitikimas įvyks virtualiai.
„Pirmoji tradicija ir pagrindinė susitikti visai šeimynai Kalėdų ankstų rytą kartu, tačiau šeimos susibūrimų šventes reikės atidėti geresniems laikams, o dabar maldoje ir šiltais linkėjimais skambučiais šiek tiek pakoreguosim mūsų tradiciją. Tikslaus plano, kaip sutiksime šiais metais šventes nėra, nes dabartiniai rūpesčiai yra svarbesni už visus susibūrimus tik tam, kad kitais metais galėtume visi sveiki ir laimingi būti kartu ir sutikti visas ateinančias šventes. O šiais laikais galimybės yra plačios, juk išmaniosios technologijos yra tokios tobulos, jog galime matytis ir bendrauti kasdien negalvojant apie pasekmes. Tad gali būti, kad šios šventės bus išmaniųjų technologijų pagalba sutiktos, bet viską galima padaryti, kad tik apsaugotume savo artimuosius“, – viltingai sakė mergina.
Ieva pasakojo, jog jų šeimoje dažniausiai šventės būna ramios. Nepaisant to, jog tėveliai muzikantai, tačiau namuose jie mėgsta ramybę, būtent tokios ir būna jų šventės.
„Ko gero dažno muziko gyvenime muzikos būna tiek daug, kad ji kartais norisi pabūti tyloje, kuri, beje, taip pat yra muzika... Taigi, ir mūsų šeimoje po audringų operos spektaklių, ar didingų koncertų grįžus į namus įsiviešpataudavo ramybė. Kol nesugūžėdavo sesių šeimos su triukšmingomis anūkėmis – dukterėčiomis. Tuomet ramybė nueidavo į antrą planą“, – juokėsi Ieva Barbora.
Anot pašnekovės, muzikantams šventinis laikotarpis būdavo didžiausias darbymetis, o ir ji draugais važiuodavo į jų pasirodymus.
„Žinoma, tai tiek darbo, tiek švenčių laikas, tačiau kiek galėdavo jie visur mane imdavo kartu, o tai būdavo labai smagu. Anuomet mane šmaikštaudami vadino savo „uodegėle“. Nors mūsų gyvenime „kalėdinis“ laikotarpis būdavo kiaurus metus: nuolatiniai spektakliai, koncertai, gastrolės, vasaros tarptautiniai festivaliai... Na, o kuomet pati pradėjau savarankišką solistės kelią supratau, kad šventinis laikotarpis yra ypatingo užimtumo ir sudėtingumo laikas. Tiesa, šie metai – išimtis, kuri, labai tikiuosi, niekada nepasikartos“, – nuogąstavo operos solistė.