Pretendentas į kandidatus į Lietuvos prezidentus A. Juozaitis pagrindines savo rinkimų programos nuostatas pristatė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI). Pristatymą moderavo profesorius Ramūnas Vilpišauskas, o kandidato programą komentavo instituto ekspertai.
Turi likti tėvynėje
Pasak A. Juozaičio, nors jo programoje galima rasti daug sričių, viskas remiasi į vadinamuosius „keturis bokštus“.
„Bokštai negali būti sugriauti ar sutrupėję“, – kalbėjo A. Juozaitis.
Kandidatas išskyrė kalbą, kaip vieną svarbiausių vertybių.
„Jos gynimas, jos vartojimas simbolizuoja bendruomenės gyvybę“, – teigė A. Juozaitis.
Antrasis A. Juozaičio bokštas yra šeima. Pasak politiko, šeima yra vienintelė institucija, kuri atėjo iš gamtos be jokių tarpininkų.
„Viskas gali būti sustabdyta. Šeima negali būti nei sugalvota nei sustabdyta. Sunykimas rodo gamtinio instinkto sunykimą“, – sakė A. Juozaitis.
Trečiasis kandidato programinis „bokštas“ yra švietimas. Pasak jo, dabar visame pasaulyje neoliberalai skiria daug dėmesio švietimui, nes bando perprogramuoti žmogų ir įskiepyti globalų mąstymą, kuris A. Juozaičio nuomone, yra žalingas.
Daug dėmesio A. Juozaitis skyrė ketvirtajam savo „bokštui“ – teisingumui.
„Tarsi mažiausiai konkretus, jei kalbėtume nuo teisėsaugos, teisėtvarkos iki aukščiausio teisingumo aukštų“, – kalbėjo A. Juozaitis.
Politikas siūlo įsteigti ypatingojo prokuroro pareigybę. Kitas A. Juozaičio siūlymas – įsteigti aukštesniuosius parlamento rūmus.
„Dabar matome tūkstančius įstatyminių aktų. Tai tiesiog fantastiškas Seimo darbo brokas“, – teigė A. Juozaitis.
Politiko tvirtinimu, dabar Seimas dirba neefektyviai, priima daug įstatymų, vėliau juos taiso ir taip eikvoja laiką. A. Juozaičio nuomone, aukštesniųjų parlamento rūmų įsteigimas paverstų Seimo darbą našesniu. Kandidato nuomone, aukštesniųjų rūmų, arba Senato, steigimas nebūtų brangus, nes reikalingų patalpų yra ir dabartiniuose parlamento rūmuose.
„Kovo 11–osios salė tuščia, būtų galima ten pasodinti“, – tvirtino A. Juozaitis.
Kandidatas įsitikinęs, kad prezidento uždavinys įkvėpti viltį jaunimui ir sukurti tokią švietimo sistemą, kuri įskiepytų patriotizmą.
„Žmogus gimsta ir miršta lokaliai. Tai turi likti tėvynėje“, – tvirtino A. Juozaitis.
Palaiko NATO, nori glaudesnio ryšio su latviais
Jei vidaus politikos programą A. Juozaitis suskirstė į keturis bokštus, tai užsienio politiką kandidatas grupuoja į keturis kampus, kurie simbolizuoja santykius su keturiomis kaimyninėmis šalimus.
Kalbėdamas apie Rusiją, A. Juozaitis pabrėžė, kad apsiginti nuo galimų kaimyninės šalies grėsmių, galima tik būnant NATO sudėtyje.
„Pravartu jame dalyvauti ir atiduoti reikiamas finansines ar informacines išgales, nes tai mūsų bendras reikalas. Čia niekas kisti negali“, – kalbėjo A. Juozaitis.
Viena svarbiausių užsienio politikos krypčių, A. Juozaičio nuomone, yra Latvija.
„Neišnaudoti ir nepaliesti aruodai“, – taip santykius su šia kaimynine šalimi apibūdino A. Juozaitis.
Kandidato teigimu, Latvijos šimtmečio minėjimas, į kurį neatvyko dabartinė šalies vadovė Dalie Grybauskaitė, simbolizuoja šaltą santykių būseną. Jei taptų Lietuvos prezidentų, A. Juozaitis siektų sukurti bendrą informacinę šalių erdvę, kad lietuviai žinotų kas vyksta Latvijoje.
„Mes iš kažkur kažką sužinome atsitiktinai“, – apie dabartinę padėtį svarstė A. Juozaitis.
Politikas taip pat mano, kad Lietuva su Latvija turėtų daugiau bendradarbiauti tarptautinėje politikoje, derinti bendrą poziciją.
Pasak A. Juozaičio, Lietuva ir Latvija galėtų kartu pagelbėti Lenkijai, kuri konfliktuoja su Europos Sąjunga ir jos vadovybe. Kandidatas taip pat pabrėžė, kad strateginė partnerystė su Lenkija yra svarbi.
„NATO raktai yra Lenkijoje“, – kalbėjo A. Juozaitis ir pabrėžė, kad tamprūs Lenkijos ir JAV santykiai taip pat naudingi Lietuvai.
Politiko nuomone, Lietuva iš Lenkijos galėtų pasisemti daug patirties įstatymų leidyboje, savivaldos sistemoje.
Kalbėdamas apie Baltarusiją A. Juozaitis pabrėžė, kad tai istoriškai pati vertingiausia Lietuvai .
„Auga nauja laisvės karta, kuri nebenorės būti Rusijos vasalais. Jie daug rimčiau jausis Litva nei mes, LDK istorijos perėmėjai“, – kalbėjo A. Juozaitis.
Dabar tarpvalstybius santykius su Baltarusija A. Juozaitis pavadino įšaldytais. Politikas mano, kad, kol Baltarusija susaistyta stipriais ryšiais su Rusija, santykių šiltėjimo tikėtis neverta.
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis (VRK) duomenimis, pretendentais būti kandidatais į prezidentus šiuo metu yra 12 asmenų: Seimo nariai Naglis Puteikis, Mindaugas Puidokas, Petras Gražulis ir Ingrida Šimonytė, premjeras Saulius Skvernelis, europarlamentarai Petras Auštrevičius, Valentinas Mazuronis ir Valdemaras Tomaševskis, Europos Komisijos narys Vytenis Povilas Andriukaitis, ekonomistas Gitanas Nausėda, filosofas Arvydas Juozaitis, mažiau visuomenėje žinomi Kazimieras Juraitis ir Alfonsas Butė.
