„Lietuvai reikia prezidento, kuris stiprintų Lietuvos valstybę, gintų joje gyvenančių žmonių interesus taip, Jungtinėse Amerikos Valstijose tai daro prezidentas Donaldas Trumpas“, – reklaminiame vaizdo įraše kalba europarlamentaras V. Mazuronis.
Kitas kandidatas į prezidentus filosofas A. Juozaitis „Delfi Dėmesio centre“ sakė, kad jo kuriamo judėjimo „Lietuva yra čia“ idėja yra panaši į D. Trumpo strategiją „America First“ (angl. „Amerika pirmiausia“).
„Labai, kadangi jis nugalėjo visą žiniasklaidą“, – paklaustas ar jam imponuoja JAV prezidentas atsakė A. Juozaitis.
Kaip pasakėčioje apie jautį ir rupūžę
„Jiems iki D. Trumpo yra iš esmės labai toli. Tas lyginimas arba lyginimasis su Trumpu yra komplimentas jų pačių sau“, – taip apie A. Juozaičio ir V. Mazuronio pastangas lygiuotis į JAV prezidentą tv3.lt apibūdino Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas Bernaras Ivanovas.
Pašnekovo nuomone, abu šie kandidatai nesukūrė verslo imperijų, tad lyginti juos su Amerikos vadovu sunku. B. Ivanovas svarsto, kad ir pažadų vykdyme šie kandidatai negalėtų lygintis su D. Trumpu, nes šis politikas bando visais įmanomais būdais kovoti už įsipareigojimus savo rinkėjams.
„Kaip toje pasakėčioje apie jautį ir rupūžę, kad tik nesprogtų besipūsdami. Jie toli gražu nėra tokie kaip D. Trumpas. Tegu per gerai apie save negalvoja“, – samprotavo politologas.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Kęstutis Girnius stebėjosi noru tapatintis su JAV prezidentu.
„Man D. Trumpas yra nepaprastai atgrasus. Kai A. Juozaitis pasakė, kad jam patiko, kaip D. Trumpas „patrumpino“ žiniasklaidą, man yra keista“, – kalbėjo K. Girnius.
Mazuronio nagrinėti neverta, Juozaitis turi šansą
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto (VU KF) Medijų tyrimų laboratorijos vadovas, politinės komunikacijos ekspertas Andrius Šuminas tv3.lt teigė, kad A. Juozaitis ir V. Mazuronis savo retorikoje bando iškelti tuos dalykus, kurie būdingi D. Trumpui.
„D. Trumpas bando save pavaizduoti kaip tokį prieš sistemą einantį politiką, kuris nesivadovauja politinės sistemos normoms. Mūsų lokalūs kandidatai taip pat bando vaizduoti save einančius prieš sistemą, laužančius nusistovėjusius sistemos standartus ir bando taip susitapatinti su D. Trumpu“, – kalbėjo A. Šuminas.
Tačiau komunikacijos ekspertas nežino, kiek kandidatų noras lygiuotis į D. Trumpą gali atnešti akivaizdžios naudos rinkimuose.
„Bet išryškinti tam tikrus akcentus gali padėti“, – mano A. Šuminas.
K. Girnius tvirtino, kad V. Mazuronio nei panašumo su D. Trumpu, nei kitokiame kontekste nagrinėti neverta.
„Neįsivaizduoju kaip jis gali perkopti bent vieną procentą“, – teigė politologas.
Tačiau A. Juozaitis pašnekovui atrodo kaip įdomus kandidatas, nes tai, docento nuomone, yra pirmas nuosaikesnis kraštutinių dešiniųjų kandidatas, kuris nors ir skelbia tautininkišką programą, gali pritraukti platesnį rinkėjų ratą.
„Tačiau kelia susirūpinimą, kad jis palaiko ryšius su „AfD“ (red. pastab. kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“) ir mano, kad D. Trumpas su žiniasklaida elgiasi teisingai“, – samprotavo K. Girnius.
Pašnekovo tvirtinimu, A. Juozaitis gali susilaukti dalį buvusių Sąjūdžio rėmėjų paramos, kuriems gali pasirodyti priimtinas jo požiūris, kad „Lietuva yra čia“, emigracija yra nenaudinga ir su ja reikia kovoti. Tačiau, K. Girniaus nuomone, dalį senųjų sąjūdiečių A. Juozaitis gali ir atgrasyti dėl nesutarimų su V. Landsbergiu, kai pastarojo išrinkimą Aukščiausiosios Tarybos pirmininką pavadino „istorine klaida“.
B. Ivanovas rinkimuose nenuvertina nei A. Juozaičio, nei V. Mazuronio šansų ir mano, kad jie pasirodys daug geriau negu dabar prognozuojama.
„Yra ir tos nostalgiškos simpatijos R. Paksui. Šie kandidatai žaidžia tame pačiame lauke kaip ir R. Paksas, taigi jų šansai gerokai sudrumsti tradicinių politinių lyderių ramybę yra nemenki“, – sakė politologas.
Supykęs nusišneka kaip Trumpas
Komunikacijos specialistas A. Šuminas kitų politikų, kurie turėtų panašumo su D. Trumpo, Lietuvoje nemato. B. Ivanovas svarsto, kad nors mūsų šalyje nemažai verslininkų, kurie žengė į politiką, jie daug kuo nusileidžia dabartiniam Ovaliojo kabineto šeimininkui.
„Nei V. Uspaskichas, nei V. Matijošaitis, nei R. Karbauskis nė iš tolo nėra tokie kaip D. Trumpas. Jis, nepaisant to politinio cinizmo ir keistumo, vertybine prasme lenkia mūsų atstovus“, – samprotavo politologas.
B. Ivanovas pakartojo, kad D. Trumpas visomis įmanomomis priemonėmis siekia savo pažadų įgyvendinimo, o lietuviškai politinei kultūrai tai nebūdinga, nes pašnekovo nuomone, Lietuvoje visi politikai, nepriklausomai nuo spektro, kitą dieną po rinkimų apie savo įsipareigojimus pamiršta.
„Jei žiūrėtume pagal politinių pažadų vykdymo, įsipareigojimų rinkėjams, ir vertybinių principų laikymosi, tai D. Trumpas mūsų situacijoje atrodytų labai neblogai“, – tikina B. Ivanovas.
K. Girniaus nuomone, D. Trumpas yra unikalus reiškinys, tačiau vienas Lietuvos politikas turi šiokių tokių panašumų.
„Vienintelis yra Saulius Skvernelis. Kai jis kartais nusišneka supykęs. Nusišnekėjo, kai sakė, kad konservatoriai yra Maskvos agentai, bando sužlugdyti biudžetą, nors puikiai turėjo žinoti, kad jo dauguma labai lengvai galės tą biudžetą priimti. Kai pyktis prasiveržia, tada yra šiokių tokių panašumų“, – Amerikos vadovą ir Lietuvos premjerą lygino politologas.
Respublikonų partijos atstovas D. Trumpas JAV prezidentu buvo išrinktas 2016 m. lapkričio 8 d., kai surinkęs 304 rinkikų kolegijos balsus nugalėjo demokratų kandidatę Hillary Clinton. Pareigas nekilnojamojo turto magnatas pradėjo eiti 2017 m. sausio pabaigoje.
Be A. Juozaičio ir V. Mazuronio šiuo metu pretendentai į kandidatus į Lietuvos prezidentus yra Seimo nariai Naglis Puteikis ir Ingrida Šimonytė, europarlamentaras Petras Auštrevičius, ekonomistas Gitanas Nausėda, Alfonsas Butė, Vitas Gudiškis ir Kazimieras Juraitis.
Lietuvos prezidento rinkimų pirmasis turas vyks šių metų gegužės 12 d. Jei prireiks antrojo turo, jis vyks gegužės 26 d. kartu su rinkimais į Europos Parlamentą.
