Kai iš kaimyno kiemo ar namo kamino ima verstis dvokiantys dūmai, ne visi drįsta kaimynėlį sudrausti. Gal nepagalvoja, kad deginamų atliekų nuodai gerokai pavojingesni negu dėl perspėjimo įsižeidęs nesusipratėlis.
Nenuovoka gresia vėžiu, genetiniais pakitimais
Pasak aplinkosaugininkų, nemaža dalis Biržų rajono gyventojų net nesusimąsto, kad degindami plėvelę, plastikinius butelius, drabužius, naudotą alyvą ir padangas, dažais ar laku padengtą medieną bei kitas atliekas užteršia aplinką ne tik suodžiais. Kartu su kitais degimo produktais į orą patenka žmogaus sveikatai ypač kenksmingi dioksinai/furanai. Šitos medžiagos nusėda to paties namo ar netolimų kaimynų kiemuose, kurių daugelyje auginamos daržovės, uogos, vaismedžiai. Ir visi teršalai pačiu trumpiausiu keliu – per maistą ir kvėpavimo organus – patenka į žmogaus organizmą. Deginant plastmases išsiskiria dujos, kuriose yra daug lakių elementų – gyvsidabrio, švino, stibio, kadmio, seleno, bismutų. Atliekas deginant namuose (krosnyse) toksiškiausi metalai (gyvsidabris, švinas, stibis) tampa dar lakesni, sugeba nukeliauti ilgus atstumus, o pavojingiausios medžiagos, dūmams vėstant, nusėda ir kaupiasi kamine. Todėl kūrenant krosnis plastmasėmis, PET pakuotėmis (pvz., „ pūslėmis“) ir kitomis atliekomis užteršiamas oras, žmogaus būstas, kenksmingos medžiagos su pelenais patenka į dirvožemį. Nuodingi teršalai aplinkoje nesuskilę išsilaiko ilgai ir nuolat veikia žmogaus sveikatą. Taip daroma didelė žala žmogaus organizmui – nuodai gali pažeisti nervų sistemą, sukelti vėžį, sutrikdyti vystymąsi, sukelti genetinius pakitimus.
Niekas žmogaus neapsaugos nuo jo paties veiksmų
„O ką aš čia blogo darau? Juods dūms, biškį smirdi, nu ir ką?“ „Taip darau visą gyvenimą, ir kas čia tokio?“ Tokius atsakymus išgirsta Biržų agentūros aplinkos apsaugos inspektoriai, paklausę pažeidėjų, kodėl jie nerūšiuoja atliekų, o jas degina ir taip nuodija aplinką. „Jokia kontroliuojanti institucija nėra pajėgi užtikrinti, kad kiekvienas gyventojas elgtųsi taip, kaip reikalauja teisės aktai. Kiekvienas iš mūsų turi suvokti ir įsisąmoninti, kad jis, nesilaikydamas aplinkos apsaugos reikalavimų, pirmiausiai kenkia sau“, - sako Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Biržų rajono agentūros vedėja Elona Pipiraitė. Anot aplinkosaugininkės, didelį dėmesį turime skirti atliekų rūšiavimui, antriniam panaudojimui, biodegraduojančių atliekų kompostavimui.
Atliekas degina gyventojai ir įmonės
Biržų rajono agentūros aplinkos apsaugos inspektoriai 2014 metais vykusios akcijos „Kaminukas“ metu atliko 10, o per akciją „Šiukšlių deginimo prevencija“ - 18 reidų. Jų metu nustatyta 18 pažeidimų dėl atliekų deginimo, pažeidėjams teko atlyginti gamtai padarytą žalą. Pranešimų tyrimo ir kitų patikrinimų metu nustatyta 12 pažeidimų, kuriuos padarė atliekų degintojai. Akcijų rezultatai rodo, kad Biržų rajone atliekas degina ne tik gyventojai, bet ir įmonės. Jau šiais metais gauti pranešimai apie deginamas atliekas. Akcija „Šiukšlių deginimo prevencija“ šiais metais bus vykdoma du kartus – nuo kovo 1 iki balandžio 15 bei nuo spalio 1 iki spalio 30 dienos. Aplinkos apsaugos įstatymas draudžia deginti atliekas, išskyrus atvejus, kai jos deginamos specialiai tam skirtuose įrenginiuose. Už atliekų deginimą nesilaikant įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų atmosferos apsaugos reikalavimų Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta bauda piliečiams nuo 28 iki 57 Eur, o pareigūnams – nuo 57 iki 115 Eur. Pažeidėjai taip pat privalo atlyginti aplinkai padarytą žalą.
Mykolas Kutka
