Rezoliucijoje taip pat siūloma papildyti Žmogaus teisių komisaro parengtą ataskaitą gerųjų praktikų rinkiniu, kovojant su diskriminacija ir smurtu LGBT* asmenų atžvilgiu, bei įpareigoti komisarą kas dvejus metus pateikti Žmogaus teisių tarybai veiklos ataskaitą apie progresą šioje srityje. Įdomu pastebėti, jog Lietuvos Respublika yra viena iš šios progresyvios rezoliucijos autorių.
Penktadienį vykęs balsavimas buvo istorinis: 25 valstybės balsavo už, 14 – prieš, 7 – susilaikė, – dokumento tekstui pritarta. Šios rezoliucijos turinys yra tiesiogiai susijęs su 2011 metais Žmogaus teisių taryboje priimta „Žmogaus teisių, seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės“ rezoliucija, kuria Vyriausiajam žmogaus teisių komisarui buvo suteiktas mandatas imtis konkrečių veiksmų, siekiant mažinti diskriminaciją LGBT* asmenų atžvilgiu visame pasaulyje. Žmogaus teisių tarybos sesijoje svarstytas dokumentas siekia užtikrinti Jungtinių Tautų Organizacijos pastangų tęstinumą, kovojant su prieš LGBT* asmenis nukreiptus diskriminaciniais įstatymais įvairiose pasaulio valstybėse.
Nacionalinė LGBT* teisų asociacija LGL sveikina Lietuvos Vyriausybės sprendimą prisidėti prie naujosios rezoliucijos rengimo ir pateikimo svarstymui. Tikimės, jog pagarba prigimtinėms žmogaus teisėms ir laisvėms taps ne tik deklaratyvia užsienio politikos kryptimi, o konkrečių veiksmų, užtikrinant LGBT* asmenų teises nacionaliniu lygiu, bus imtasi nedelsiant. Apgailestaudami primename, jog Jungtinių Tautų lygmeniu Lietuvai pateiktų Visuotinės periodinės peržiūros mechanizmo ir Žmogaus teisių komiteto rekomendacijų dėl LGBT* asmenų padėties šalyje įgyvendinimas buvo apibūdintas kaip neefektyvus.
Žmogaus teisių taryba yra tarpvyriausybinis organas veikiantis Jungtinių Tautų Organizacijos rėmuose. Taryba yra atsakinga už tarptautinių žmogaus teisių apsaugos minimalių standartų užtikrinimą visame pasaulyje. Žmogaus teisių taryba valstybėms narėms teikia įvairias rekomendacijas Visuotinės periodinės peržiūros mechanizmo kontekste, atsižvelgiant į šių šalių prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus. Tarybą sudaro 47 valstybės narės, renkamos JT Generalinėje asamblėjoje. Lietuva nėra Tarybos narė.
