Ji griežtai pasmerkė ginklų, karinės įrangos, dronų ir sprogstamųjų įtaisų srautą, plaukiantį į „Islamo valstybės“ (IS) ir „al Qaeda“ ekstremistų bei su jais susijusių grupuočių rankas.
Tarybai šį mėnesį pirmininkaujančios Indijos pareiškimas, kuriam pritarė visos 15 valstybių narių, buvo priimtas pasibaigus atviram posėdžiui dėl kovos su terorizmu.
Jam pirmininkavo Indijos užsienio reikalų ministras Subrahmanyamas Jaishankaras (Subrahmanjamas Džaišankaras), pavadinęs terorizmą „egzistencine grėsme tarptautinei taikai ir saugumui“.
Pareiškime, kuris yra viena pakopa žemiau nei rezoliucija, Saugumo Taryba išreiškė didelį susirūpinimą, kad teroristai kaupia ir perveda lėšas įvairiais būdais, įskaitant piktnaudžiavimą teisėtomis įmonėmis ir pelno nesiekiančiomis grupėmis, žmonių grobimą siekiant gauti išpirką ir prekybą žmonėmis, kultūros vertybėmis, narkotikais bei ginklais.
Šis JT padalinys paragino 193 organizacijai priklausančias valstybes teikti pirmenybę kovai su terorizmo finansavimu.
Jo teigimu, teroristinės grupuotės „kuria iškreiptus naratyvus, pagrįstus neteisingu religijos aiškinimu ir jos iškraipymu, kad pateisintų smurtą“, ir naudoja vardus, religiją ar religinius simbolius propagandai, pasekėjų verbavimui ir manipuliavimui.
Siekdama kovoti su tuo, Taryba paragino kurti priešingą naratyvą, „skatinantį toleranciją ir sambūvį“.
Pareiškime teigiama, jog kovai su terorizmu reikia, kad vyriausybės ir „visa visuomenė“ bendradarbiautų didinant informuotumą apie terorizmo bei smurtinio ekstremizmo grėsmes ir „veiksmingai kovojant su jomis“.
Reikia „stiprinti bendradarbiavimą kovojant su naujų ir atsirandančių technologijų naudojimu terorizmo tikslais“, sakoma jame bei nurodoma, kad vis dažniau teroristai pasitelkia internetą, socialinius tinklus, virtualų turtą, naujas finansines priemones, be to, padažnėjo piktnaudžiavimas dronais.
JT kovos su terorizmu biuro vadovas Vladimiras Voronkovas nuotoliniame pasitarime tarybai sakė, kad, nepaisant to, jog „al Qaeda“ ir ekstremistinė grupuotė IS toliau praranda lyderius, „terorizmas apskritai labiau įsivyravo ir tapo geografiškai labiau išplitęs, darydamas įtaką milijonų žmonių gyvenimui visame pasaulyje“.
Pasak jo, pastaraisiais metais IS, „al Qaeda“ ir su jomis susijusios organizacijos pasinaudojo nestabilumu, pažeidžiamumu ir konfliktais, kad įgyvendintų savo planus, „ypač Vakarų Afrikoje ir Sahelyje, kur padėtis tebėra neatidėliotina, nes teroristinės grupuotės siekia išplėsti savo veiklos teritoriją“.
Šios grupuotės taip pat prisidėjo prie saugumo padėties blogėjimo centrinėje ir pietinėje Afrikoje, sakė biuro vadovas.
Tuo metu Afganistane, anot V. Voronkovo, „nuolatinis teroristinių grupuočių buvimas ir toliau kelia rimtą grėsmę regionui ir vietovėms už jo ribų“.
Jis išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Talibano vadovai „nenutraukė ilgalaikių ryšių su šalyje prisiglaudusiomis teroristinėmis grupuotėmis, nors ši taryba reikalavo tai padaryti“ – tai akivaizdi nuoroda į „al Qaeda“ ir Talibano ryšius.
Jam nerimą kelia ir padažnėję teroristiniai išpuoliai, „grindžiami ksenofobija, rasizmu ir kitomis netolerancijos formomis arba religijos ar tikėjimo vardu“.
V. Voronkovas taip pat perspėjo, kad teroristinės grupuotės naudoja „internetinius vaizdo žaidimus ir susijusias platformas nariams vilioti ir verbuoti, propagandai, ryšiams palaikyti ir net teroristiniams aktams rengti“.
JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja politiniams reikalams Victoria Nuland (Viktorija Nuland) tarybai sakė, kad „praėjusiais metais 65 pasaulio šalyse įvyko daugiau kaip 8 tūkst. teroristinių incidentų, per kuriuos žuvo daugiau kaip 23 tūkst. žmonių“.
Ji teigė, kad, JT skaičiavimais, pastaraisiais metais rasiniu ir etniniu pagrindu paremto smurtinio ekstremizmo atvejų padaugėjo daugiau kaip 320 procentų.
„Kiti pastarojo meto išpuoliai visame pasaulyje – policijos nuovados sprogdinimas Indonezijoje, bandymas įvykdyti valstybės perversmą Vokietijoje ir neapykantą kurstantys incidentai mūsų šalyje – primena mums, kad nė viena šalis nėra apsaugota nuo šios grėsmės ir kad jos negali įveikti nei vienas iš mūsų ar koks nors regioninis blokas“, – pareiškė V. Nuland.
„Mes visi turime dirbti kartu“, – pridūrė ji.
