Stanislavas ir Jurijus Algebraistovai daugelį metų sukosi aviacijos industrijoje. Jurijus nuolatos skraidydavo su lėktuvais, kai tuo tarpu Stanislavas vienu metu buvo netgi Sovietų Sąjungos aviacijos departamento ministras.
Nors abudu broliai šokinėjo aplink lėktuvus ir jais nuolatos skraidė, tačiau abiejų svajonė buvo visiškai kita. Broliai Algebraistovai norėjo sukurti išskirtinį, sportišką automobilį, kuriuo galėtų didžiuotis ne tik jie, bet ir visa Sovietų Sąjunga.
Kadangi vienas iš brolių užėmė pakankamai aukštas pareigas, gauti reikiamų įrankių ar medžiagų nebuvo sunku. Ar kas nors septintame dešimtmetyje norėtų prieštarauti ministrui? Žinoma, kad ne.
Pasiruošiamieji darbai prasidėjo 1969 metų žiemą. Kol Stanislovas ieškojo būdų gauti reikiamų medžiagų, jaunesnysis brolis ieškojo žmonių galėjusių nupiešti būsimo automobilio dizainą.
Vienos vakaronės metu Jurijus netikėtai sutiko jauną ir talentingą dizainerį Vladimirą, kuris nenustodamas šnekėjo apie įvairiausius bandymus sutalpinti žmones į tam tikrus rėmus ir juos apriboti. Jurijus nieko nelaukęs pasiūlė jam sukurti sportiško automobilio dizainą, kuris neturėtų nieko bendro su vakarietiškomis kopijomis.
Gavęs tokį iššūkį Vladimiras vos per du mėnesius pateikė ne tik pirmąjį automobilio eskizą, bet ir tikslius brėžinius, kurių reikia norint sukurti automobilį.
Vaikinai nusprendė, kad pats tinkamiausias donoras šiam projektui bus „GAZ-21“. Mažytė komanda ilgai nesuko galvos ir pasirinko patį lengviausią kelią. „GAZ-21“ kėbulas iškeliavo į metalo laužą, o ant garaže likusios važiuoklės bus sumontuotas naujas kėbulas.
Pirmasis prototipas į gatves išriedėjo 1970 metų žiemą. „Gran Turismo“ tipo automobilis turėjo 4 cilindr7 benzininį, oru aušinamą variklį, kuris išvystė 70 arklio galių. Daugiau nei 4 metrų ilgio kupė galėjo pasiekti 150 km/val. maksimalų greitį.
Trys evoliucijos
Kaip ir daugelis tokio tipo kūrinių, taip ir „JUNA“ buvo nuolatos tobulinama. „GAZ-21- platformą iškeitė į „GAZ-24“, o vėliau į vieno britiško automobilio rėminę konstrukciją. Tačiau projekto tobulinimui koją pakišo Sovietų Sąjungos valdžia, kuri į tokius užsiėmimus žiūrėjo pakankamai įtariai. Dėl didžiulio aplinkos spaudimo iš projekto pasitraukė Jurijaus brolis ir likusi komanda, kuri dirbo prie pirmojo „JUNA“ prototipo. Likęs visiškai vienas, be kitų žmonių pagalbos, Jurijus sukūrė net dvi „JUNA“ modelio evoliucijas.
Antroji buvo pristatyta 1982 metais. Jurijus šiek tiek pakeitė automobilio išvaizdą, sumontavo galingesnį variklį, atnaujino interjerą. Tačiau didžiausi pakeitimai buvo atlikti dirbant ties trečia modelio evoliucija, kuri buvo pristatyta dešimto dešimtmečio viduryje.
Jurijus radikaliai pakeitė mašinos išvaizdą, sumontavo modernų interjerą ir 2,8 litro „BMW“ benzininį variklį.
