Jungtinių Tautų (JT)ginkluotės inspektorių vadovai Saugumo Tarybai (ST) pirmadienį pateiks ataskaitą apie padarytą pažangą ieškant Irake masinio naikinimo ginklų, nuo kurios gali priklausyti, ar Vašingtonas galutinai apsispręs pradėti karą su Iraku.
15 val. 30 min. Grinvičo (17 val. 30 min. Lietuvos) laiku Saugumo Taryba susirinks išklausyti JT vyriausiojo inspektoriaus, JT Monitoringo, patikros ir inspekcijų komisijos (UNMOVIC) vadovo Hanso Blixo (Hanso Blikso) ir Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) generalinio direktoriaus Mohammedo ElBaradei (Mohamedo Elbaradėjaus) ataskaitos.
Ataskaitos skaitymas neturėtų užtrukti daugiau kaip valandą. Sesiją, kuri bus atvira, tiesiogiai transliuos visi pagrindiniai televizijos kanalai. H.Blixas kalbės pirmas, o po jo į Saugumo Tarybą kreipsis M.ElBaradei.
Posėdyje taip pat dalyvaus JT generalinis sekretorius Kofi Annanas (Kofis Ananas), tačiau ir jis, ir 15 Tarybos narių kalbės tik po pirmojo pasitarimo dėl ataskaitos, kuris įvyks už uždarų durų.
Trečiadienį numatomos tolesnės konsultacijos, kuriose irgi dalyvaus H. Blixas ir M.ElBaradei.
Pirmadienio posėdis greičiausiai taps didžiausią žiniasklaidos dėmesį per visą JT istoriją sukėlusiu šios po Antrojo pasaulinio karo įkurtos organizacijos įvykiu.
Su prašymu leisti nušviesti sesiją kreipėsi maždaug tūkstantis žurnalistų ir fotoreporterių, tad pirmadienį JT bus akredituota mažiausiai penkiskart daugiau žurnalistų negu paprastai.
Trečiadienį, kitą dieną po JAV prezidento George'o W.Busho (Džordžo V.Bušo) metinio pranešimo JAV Kongrese, įvyks ir antrasis pasitarimas dėl inspektorių ataskaitų.
Vienos iš keturių Saugumo Tarybos narių, labiausiai pritariančių karui su Iraku, ambasadorius sakė, kad Saugumo Taryba dabar yra susiskaldžiusi į keturias stovyklas, kurių kraštutinius flangus užima nuolatinės Tarybos narės - vienoje pusėje Jungtinės Valstijos ir Britanija, o kitoje - Kinija, Prancūzija ir Rusija.
Kad rezoliucija būtų priimta reikia devynių balsų "už", tačiau bet kuri nuolatinė Tarybos narė turi veto teisę.
Pirmojai stovyklai priklausančios Ispanija ir Bulgarija yra pasirengusios pritarti nuomonei, kad Irako branduolinei, cheminei ir biologinei ginkluotei sunaikinti būtina panaudoti jėgą, sakė ambasadorius.
Gvinėja ir Kamerūnas svyruoja, tačiau greičiausiai jos nesunkiai leisis įtikinamos, kad reikia paremti Jungtines Valstijas, tačiau trečioji grupė, kurią sudaro Angola, Čilė, Meksika ir Pakistanas, yra nusiteikusi kur kas skeptiškiau.
Mažiausiai tikėtina, kad karui pritars Vokietija ir Sirija, sakė jis.
Amerikos požiūriu, "jau dabar galima pamatuotai teigti, kad Irakas yra iš esmės pažeidė Saugumo Tarybos 1441-ąją rezoliuciją", kuri suteikia Bagdadui paskutinę galimybę taikiai nusiginkluoti, sakė vienas diplomatas.
Tačiau jeigu Jungtinėms Valstijoms ir Didžiajai Britanijai "nekyla nė mažiausios abejonės, kad Irakas nepadarė visko, ko iš jo reikalauja tarptautinė bendrija, daugelis kitų Tarybos narių norėtų išties tvirtai įsitikinti, kad inspekcijos nebeturi prasmės ir vienintelė išeitis yra karas ", - sakė jis.
Tikrai galima teigti, kad jėgos panaudojimui nepritars tik Sirija ir Vokietija, pridūrė jis.
Praėjusią savaitę Prancūzijos prezidentas Jacques'as Chiracas (Žakas Širakas) ir Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis (Gerhardas Šrėderis) sakė, kad jų "bendra pozicija" yra ta, kad reikia padaryti viską, jog 1441-oji rezoliucija būtų įgyvendinta taikiai.
Tačiau diplomatai Jungtinėse Tautose pažymi, kad skirtingai negu G.Schroederis, J.Chiracas kategoriškai neatmetė karo galimybės. Jis tik pabrėžė, kad karinių veiksmų galima imtis kraštutiniu atveju, kai bus išmėgintos visos kitos alternatyvos.
"Pirmas skirtumas tarp Prancūzijos ir Vokietijos yra tas, kad Prancūzija yra viena iš 1441-osios rezoliucijos autorių - ji ne tik balsavo už ją, tačiau parašė ištisus jos paragrafus", - sakė vienas diplomatas.
"Negana to, Prancūzija yra nuolatinė Tarybos narė, kuri, kaip branduolinė valstybė, yra įsipareigojusi užtikrinti, kad pasaulyje nebūtų platinami masinio naikinimo ginklai ir kuri nori būti vienas iš centrų, priimančių tarptautinius sprendimus", - sakė jis.
AFP-BNS
