Internete paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti stiprios policijos pajėgos, sutelktos sostinės Amano Dabuko rajone netoli karališkųjų rūmų. Buvęs sosto įpėdinis princas Hamzah bin Husseinas (Hamza bin Huseinas) sakė esąs laikomas namų arešte.
Vaizdo įraše, kurį Britanijos visuomeninis transliuotojas BBC sakė gavęs iš princo advokato, Hamzah sakė, kad virtinė jo draugų buvo suimti, jo apsaugininkai – nušalinti ir kad jam nebeleidžiama naudotis interneto ir telefono ryšiu.
Princas tvirtino nesąs susijęs su „jokiu sąmokslu arba nusikalstama organizacija“, bet nurodė, kad Hašimitų karalystėje „išsikerojo korupcija, nepotizmas ir netinkamas valdymas“, kai niekam nebeleidžiama kritikuoti valdžios.
Valstybinė naujienų agentūra „Petra“ pranešė, kad buvę karališkosios šeimos patarėjai Bassemas Awadallah (Basemas Avadala), 2007–2008 metais vadovavęs karališkųjų rūmų kanceliarijai, ir šarifas Hassanas bin Zaidas (Hasanas bin Zaidas) yra tarp sulaikytųjų, kurių tikslaus skaičiaus nebuvo paskelbta.
Šarifo titulas yra skiriamas Jordanijos karališkajai šeimai artimiems asmenims.
Šiedu veikėjai buvo areštuoti dėl „saugumo priežasčių“, šaltinius saugumo tarnybose citavo „Petra“.
Įtariamas sąmokslas
Princas Hamzah yra velionio karaliaus Husseino (Huseino) ir jo žmonos amerikietės Noor (Nur) sūnus. Oficialiai jis palaikė gerus santykius su savo netikru broliu Abdullah ir yra populiarus veikėjas, artimas genčių vadams.
1999 metais Abdullah buvo paskyręs Hamzah sosto įpėdiniu, vykdydamas karaliaus Husseino paskutiniąją valią, bet 2004 metais iš jo šį titulą atėmė ir perleido jį savo paties vyriausiam sūnui Husseinui.
Kariuomenė šeštadienį neigė, kad princas Hamzah, neužimantis jokių oficialių pareigų, buvo sulaikytas.
„Tai, kas buvo paskelbta apie princo Hamzah sulaikymą, nėra tiesa“, – sakė Jungtinio štabų vadų komiteto viršininkas generolas majoras Yousefas Huneiti (Jusefas Huneitis).
Tačiau princo buvo „paprašyta nutraukti tam tikrą veiklą, kuria galėjo būti pasinaudota Jordanijos stabilumui ir saugumui supurtyti“, pridūrė kariškis.
Jordanijos, turinčios 10 mln. gyventojų, ekonomika strigo dar prieš prasidedant koronaviruso pandemijai.
Kaip rašo dienraštis „The Washington Post“, buvusiam sosto įpėdiniui buvo „nustatyti suvaržymai“, vykdant tyrimą dėl įtariamo sąmokslo nuversti karalių.
„Šių veiksmų imtasis aptikus, anot rūmų pareigūnų, painų ir platų sąmokslą“, laikraštis citavo viena aukšto rango Artimųjų Rytų žvalgybos pareigūną.
Manoma, kad į šį planą buvo „įtrauktas mažiausias dar vienas Jordanijos karališkosios šeimos narys, taip pat genčių lyderių ir šalies saugumo struktūrų elito narių“, pridūrė „The Washington Post“.
JAV Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as (Nedas Praisas) sakė, kad Vašingtonas „atidžiai stebi“ padėtį savo svarbioje sąjungininkėje Artimuosiuose Rytuose.
„Palaikome ryšį su Jordanijos pareigūnais. Karalius Abdullah yra svarbus Jungtinių Valstijų partneris, ir mes jį visiškai palaikome“, – pabrėžė jis.
Palaikymas regione
Kaimyninė Saudo Arabija nedelsdama sureagavo į įvykius Amane.
„Karalystė pabrėžia savo visokeriopą palaikymą Jordanijos Hašimitų Karalystei... ir karaliaus Abdullah II bei sosto įpėdinio Husseino sprendimams ir priemonėms, siekiant apsaugoti saugumą ir stabilumą“, – sakoma Rijado pranešime.
Arabų Lygos generalinis sekretorius per „Facebook“ parašė, kad jo organizacija „reiškia visišką solidarumą“ su priemonėmis, kurių buvo imtasi Jordanijoje saugumui ir stabilumui užtikrinti.
Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba (GCC) irgi patvirtino remianti visus Abdullah „sprendimus ir priemones“.
Jungtinėse Valstijose išsilavinimą įgijęs B. Awadallah, buvęs finansų ir planavimo ministras, palaikė su karaliumis glaudžius ryšius, bet Jordanijoje laikytas kontroversišku veikėju.
Prieš tapdamas karališkųjų rūmų kanceliarijos vadovu jis 2006 metais buvo karaliaus kabineto vadovas.
Iki atsistatydinimo 2008 metais B. Awadallah įtaka Jordanijoje stiprėjo – jis atliko kertinį vaidmenį stumiant ekonomikos reformas šioje neturtingoje valstybėje.
B. Awadallah atsistatydino sulaukęs didelės visuomenės kritikos dėl numanomo kišimosi į kontroversiškus politikos ir ekonomikos reikalus.
Jordanija ruošiasi minėti karalystės, anksčiau vadintos Transjordanija, įkūrimo šalia Palestinos, pagal mandatą valdytos britų, 100-ąsias metines.
Jordanija nepriklausomybę paskelbė 1946 metais. Nors šalis turi mažai naftos išteklių, taip pat smarkiai stokoja vandens ir ne kartą buvo sukrėsta prie jos sienų vykusių karų, ji sugebėjo atlaikyti neramumus regione.