Dienraščio"15min" užsakymu atliktos apklausos duomenimis, Jonines ketina švęsti net 71 proc. respondentų.
54-erių vilnietis Jonas Žemaitis pasakojo “15min”, kad savo vardadienį mini nuo pat gimimo, nes tėtis, senelis ir prosenelis taip pat buvo Jonai. Tradiciškai šis vardas buvo suteikiamas kiekvienam, naujai susikūrusios Žemaičių šeimos pirmagimiui berniukui. "Taip jau susiklostė, kad Joninių šventimo tradicijos šeimoje laikomasi tik mano dėka - esu vienintelis Jonas. Sūnaus nesusilaukiau, bet turiu dvi puikias dukras", - pažymėjo J.Žemaitis. Vyras pasidžiaugė, kad ir šiemet į jo namus sugužės kelios dešimtys giminaičių, artimų draugų. Per Jonines J.Žemaičiui įprasta gauti bent vieną ąžuolo vainiką. Laužo varduvininko šeima nekūrena, tačiau kieme simboliškai rusena fakelai, o į mažytį tvenkinį prie namo leidžiamos plaukiojančios žvakės.
"Ant stalo visada puikuojasi naminė kmynų gira, alutis. Visada švenčiame iki paryčių. Joninės man niekada nebus masinė išgertuvių šventė, o išliks reikšminga šeimos tradicija", - pabrėžė J.Žemaitis. Šiemet Vilniuje dauguma Joninėms skirtų renginių vyks seniūnijose.
Šventiniam sujudimui ruošiasi ir pareigūnai – policininkų gatvėse bus daugiau, o patruliai budės ilgiau. "Savaitgalį mieste bus papildomai apie 60 policininkų, o patruliai budės dviem valandomis ilgiau negu įprastai", - sakė sostinės VPK viešosios policijos viešosios tvarkos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys.
Jis pabrėžė, kad pagrindinis dėmesys bus skirtas Senamiesčiui. "Per Jonines padaugėja buitinių nusikaltimų ar įvairių iškvietimų dėl triukšmo", - sakė policininkas. "Be to, tikėtina, kad per laisvas dienas dauguma vilniečių bus išvykę, todėl pirmadienį ruošiamės surengti keletą reidų ir laukti grįžtančiųjų į sostinę. Pasitaiko tokių, kurie prie vairo sėda neišsiblaivę", - teigė V.Grašys.
Joninių palydovą – alkoholį - kritikavo ir Lietuvių liaudies kultūros centro atstovė Nijolė Marcinkevičienė. "Liūdna, bet ši šventė susijusi su komerciniais dalykais ir viską siekiama susieti su pramoga, žaidimais, o tradicijos ar apeigos lieka fone. Daugelis turbūt nė nežino, kodėl mini šią šventę", - teigė etnologė. Jos teigimu, birželio 24 dienos ištakos Lietuvoje – Rasos šventė, o po krikšto ši šventė susieta su šv. Jono Krikštytojo gimimo diena. "Tai diena, kai saulė pasiekia aukščiausią tašką, augalija pasiekia kulminaciją, o po šios dienos viskas pilkėja. Įvairiomis apeigomis siekiama pagerbti visas gamtos stichijas, juk laužo kūrenimas - tai duoklė saulei, kad ilgiau šildytų", - "15min" pasakojo J.Marcinkevičienė.
Viena iš seniausių šios dienos tradicijų - vaistažolių rinkimas. Anksčiau moterys birželio 24 dieną anksti ryte susiruošdavo į pievas rinkti žolių ir iki 12 val. krepšelius pildydavo jonažolėmis, čiobreliais, ramunėlėmis, vingiorykštėmis. "Buvo tikima, kad po 12 valandos visos žolių vaistinės galios išgaruoja.
Pasak jos, šiais laikais, jaunimui kur kas įdomiau ieškoti paparčio žiedo. "Tai patraukli, pakankamai neseniai sugalvota Joninių minėjimo forma. Paparčio žiedo ieškojimas - vilties siekimas. Tikima, kad jei dorai gyvensi, pats gyvenimas tau žiedą atneš, - sakė J.Marcinkevičienė ir paminėjo dar vieną seną tradiciją – vainikėlių leidimą į vandenį pasroviui. - Daugelis juos pavadindavo savo vardais. Jei dviejų žmonių vainikai susiliesdavo, tikėta, kad jie per ateinančius metus gali susieiti."
