-Katalikiškas pasaulis yra už vyro ir moters, santuoką, šeimą. Jūs dirbate kartu su Roku Žilinsku, kuris neslepia savo homoseksualumo. Kaip į tai reaguojate, galbūt bandėte su juo pasikalbėti apie jo pažiūras?
-Aš matau žmogaus šypseną, kuri rodo labiau grimasą ir kančią, nei džiaugsmą. Jis jo neturi ir pats jaučia tą pragarą, beviltiškumą, tai sulaužytas žmogus. Jis mėtosi, yra pririštas kaip šuniukas grandine ir nepajėgia jos nutraukt.
Esu išklausęs daugybę alkoholikų, jie prikalti žmonės, nors ir nėra blogi. O kas dėl homoseksualumo, aš irgi turėjau kolegą, kuris buvo labai draugiškas, o kitas labai bukas ir gyvuliškas.
O katalikų bažnyčia labai myli tekstą, o Dievo labai nemyli, tai ir yra jos tragedija. Aš krikščionybę suprantu kaip kelią, o ne kaip tekstą. Kada tikėjimas pavirsta teologija, tai nustoja būti tikėjimu ir džiugiu ėjimu kartu su Kristumi, bet kartais ir iš kančios žmogus patiria tą dieviškąjį džiaugsmą.
-Ar minėtasis kolega homoseksualas yra iš Seimo?
-Ne, ne iš Seimo. Ten aš labai oficialus, einu per II rūmų duris ir labai mažai su kuo kontaktuoju. Esu linkęs stebėti žmones iš tolo ir matyti tą mūsų krašto nelaimę (dabartinius Seimo narius - red. past.). Anksčiau, pirmojo Seimo koks sąstatas buvo, kur dalyvavo tokie žmonės kaip Romualdas Ozolas, nors ir nevisiškai priimu jo pažiūras, bet jis turėjo „tyrą dušią“. Tai tokių žmonių dabar nėra.
-Turbūt ir Algirdas Patackas?
-Galbūt aš taip pasakysiu. Vieno rusų autoriaus knygos herojus kovojo su komunizmu, tai jis matydamas, kad negali jo nugalėti – užsišaldė. Po to, po penkiasdešimties metų atsišildė ir norėjo būti visos kovos priekyje, bet kadangi ilgą laiką buvo užšaldytas, nors jo širdelė degė noru, bet jis nebuvo adekvatus to laikmečio poreikiams.
Tebūna man atleista, bet aš nelabai pritardavau A. Patacko mintims. Tarp kitko, vėliau R. Ozolas galbūt irgi buvo truputėlį nutolęs, jo ilgi sakiniai paskendo „Platono šešėliuose“. Šiuolaikines kovas laimi žmogus, kurio kultūroje ilgų tekstų ir sakinių nėra.
Apskritai, šioje kultūroje yra žodžių infliacija. Europos Sąjungoje krūvos raštų, dokumentų, kurie yra tušti, ten nieko nėra pasakyta, nėra nei minties, nei „karštumo“, tai mirštanti kultūra. Jei Europa neatsigręš į tai, ką siūlo popiežius Pranciškus, tai Vakarų Europa ir katalikų bažnyčia turės užleisti vietą, galbūt kiniečių kultūrai.
-Ar Vakarų pasaulis yra blogis?
-Vakarų pasaulis yra senelė, kaip yra pasakęs popiežius, Europa yra nevaisinga senelė, kuri liko tuščia vieta. Šiandien net ir savo užsienio politikos neturi. Vakarų pasaulyje, jei galutinai bus sutriuškintas krikščionybės likutis, tai, kaip ir minėjau, viską užims Kinijos kultūra.
-Ar pasibaigus kadencijai ketinate grįžti į kunigus ar toliau kandidatuosite į Seimą?
-Aš kunigu niekada ir nenustojau būti, bet Katalikų bažnyčiai aš nesijaučiu reikalingas, nes ją matau, kaip ritualinių paslaugų įmonę ir tuo nelabai žaviuosi.
-Bažnyčia iškrypo kartu su visa žmonija?
-Druska, kuri nustojo sūrumo, šviesa, kuri nustojo šviesumo neturi prasmės, turi pasitraukti ir užleisti vietą kitoms kultūroms, kurios labiau neša dievišką turinį. Tiesiog bažnyčia išsikvėpė, pasuko ne tuo keliu. Bibliją pavertė tekstu, tikėjimą – mokslu ir nustojo gyvumo.
