Trenerio Jono Kazlausko vadovaujama Graikijos vyrų krepšinio rinktinė Europos čempionate Lenkijoje tapo didvyre. Į čempionatą atvykę gerokai susilpnėjusios sudėties graikai namo grįžo su iškovota bronza.
54 metų lietuvio vedami Graikijos krepšininkai „Spodek“ arenoje po dramatiškos kovos 57:56 įveikė pirmą kartą į stipriausiųjų ketvertuką patekusią Slovėnijos rinktinę.
Praėjusiame Europos čempionate likę ketvirti, o 2005-aisiais tapę čempionais, graikai bronzą Europos čempionate iškovojo antrą kartą per šalies krepšinio istoriją. Pirmą sykį tai įvyko 1949 metais.
Svaiginama trenerio J. Kazlausko karjera prasidėjo 1999-aisiais, kai jo vadovaujamas Kauno „Žalgiris“ laimėjo Eurolygą. Kitais metais su Lietuvos rinktine jis iškovojo olimpinę bronzą Sidnėjuje. Vėliau treniravo Kinijos rinktinę, kuri šventė pergales Azijos čempionate bei Azijos olimpinėse žaidynėse.
O šiemet vienas iškiliausių Lietuvos trenerių skambiai sugrįžo į Europą – vadovaudamas gerokai susilpnėjusiai Graikijos rinktinei, puikus krepšinio batalijų strategas J. Kazlauskas sugebėjo užkelti ją ant Europos čempionato prizininkų pakylos. Kaip tai pavyko, pabandėme jį iškvosti dar nespėjus išsisklaidyti saldžiai euforijai po laimėto mažojo finalo.
– Jūs parodėte, kad medalius galima iškovoti ir be keturių pagrindinių žaidėjų.
– Per tokias varžybas visko galėjo būti. Dėl vieno metimo mes pralaimėjome Rusijai ir Prancūzijai, o šiandien vienu metimu laimėjome prieš slovėnus, kaip ir ketvirtfinalyje – prieš turkus.
Jei čempionato pradžioje turkai po pergalės prieš ispanus galvojo apie medalius – nežinau, apie kokius, – dabar užėmė aštuntąją vietą. Tačiau tai nereiškia, kad jie silpni. Tai parodo, koks svarbus žemyno čempionate vienas metimas.
Europoje yra gal net devynios komandos, negalinčios numatyti, kaip kurią dieną sužais. Ir medalių gali laimėti bet kuri.
– Anksčiau minėjote, kad slovėnai labai gerai žaidžia puolime, bet turi ir silpnų vietų. Ar pasinaudojote silpnomis varžovų vietomis?
– Taip. Nedemonstravome gražaus krepšinio. Šiandien galbūt jis niekam ir nereikalingas. Reikėjo žaisti taip, kad laimėtume. Pirmavome iki paskutinės minutės, tad būtų neteisinga, jei būtume pralaimėję.
– Atrodė, kad jūsų komanda išsaugojusi daugiau jėgų?
– Žaidėme pasikliaudami nedaugeliu žaidėjų. Neturėjau, iš ko pasirinkti, nes labai norėjau, kad vyrai iškovotų medalių.
– Kaip jautėtės, kai Sofoklis Shortsanitis įmetė keturis baudų metimus iš eilės?
– Neįsivaizduojate, koks jis talentingas. Tik reikia jį tinkamai nukreipti. Jis po treniruotės pasilieka, meta šimtą baudų metimų. Iš jų pataiko septyniasdešimt ar aštuoniasdešimt. Viskas yra smegenyse. Jis labai jaudinasi prieš rungtynes, specialiai nusiteikia joms.
Sofoklis mus labai stipriai traukė į priekį. Tačiau dedu pliusą ir komandai, kuri jį stūmė tuo keliu. Be to, Sofoklis labai gerai gynėsi. Jis izoliavo Erazemą Lorbeką – pagrindinį jų žaidėją.
– Ką jums asmeniškai reiškia šis laimėjimas?
– Man tai reiškia sugrįžimą į Europą (juokiasi). Visi klausia, ką veikiau Kinijoje tuos ketverius metus. Sakau, kad ir ten buvo daug gražių pergalių. Tik niekas nesidomi Kinijos krepšiniu. Nors laimėti Azijos čempionatą ar Azijos olimpines žaidynes itin sunku. Neįsivaizduojate, kiek jėgų kinams tai kainuoja. Iš ten grįžęs jaučiausi tarsi užmirštas. Todėl šis laimėjimas maloniai pakuteno man širdį.
– Dabar lauksite pasiūlymų iš klubų?
– Jų yra, bet nenoriu eiti bet kur.
– Kaip žaidėjai elgėsi po pergalės drabužinėje, ką jiems pasakėte?
– Žaidėjai, tarp kitko, labai profesionalūs. Ir nežinau, ar jie švęs – jie grįš į klubus.
– Dabar grįšite į Lietuvą ar į Graikiją?
– Pirmadienį skrendu į Atėnus. Taip buvo suplanuota bet kokiu atveju.
– Ar iš pradžių jautėte priešiškumą dėl to, kad graikus treniruoja užsienietis?
– Noriu pasakyti vieną dalyką ir to palinkėti Lietuvai: jaučiu labai didelį Graikijos krepšinio federacijos palaikymą. Netgi po pralaimėtų rungtynių. Jie mane pasirinko be konkurso. Ir jie buvo mano užnugaris: pasakė, kad federacija su manimi bus ir kai laimėsime, ir kai pralaimėsime. Noriu, kad taip būtų ir Lietuvoje. Tada visi jausimės kaip kumštis.
– Kiek gali būti galinga Graikijos rinktinė, jei grįš krepšininkai, kurie nežaidė šiame Europos čempionate?
– O jūs įsivaizduojate, kas bus, jei Lietuva surinks visus savo geriausius? Gal tada abi rinktinės finale susitiks? (juokiasi).
– Atlaikykite šventę.
– Jaučiu, kad švęsiu vienas, – tarė J.Kazlauskas, palikdamas spaudos centrą
Saulius Ramoška
