Balandžio 23 dieną, trečiadienį, 19 valandą festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“ kviečia į videoklubą „Jonas Aleksa: nepamirštami muzikiniai susitikimai“.
Renginyje, kuris vyks Klaipėdos koncertų salės I aukšto foje, svečiuosis muzikologė Živilė Ramoškaitė. Videoklubo metu bus rodomas LNOBT iniciatyva sukurtas dokumentinis filmas J. Aleksai atminti (iš LRT archyvų), kuriame matysime fragmentus iš J. Aleksos diriguotų koncertų ir spektaklių.
Jonas Aleksa, pasak dirigento, Nacionalinės premijos laureato Roberto Šerveniko yra asmenybė, kurios neįmanoma užmiršti. Yra nepakeičiamų žmonių, ir kaip tik toks žmogus - Maestro Jonas Aleksa.
Ne kiekvienam likimas suteikė galimybę su šiuo menininku artimiau bendrauti, tačiau dirbti kartu, ypač Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, teko visiems. Neseniai pasirodžiusioje knygoje "Muzikos magas Jonas Aleksa", kurią parengė Edmundas Gedgaudas, buvusieji bendradarbiai ir bendražygiai dalijasi savo prisiminimais, pasakoja apie J. Aleksos spektaklius, leidusius išgyventi sukrečiančių muzikos gimimo akimirkų, apie magiškas Maestro rankas...
Ž. Ramoškaitės nuomone, „kaip dauguma didelių talentų J. Aleksa buvo sudėtinga ir komplikuota asmenybė. Kalbėti apie jį, tai tarsi minti didžiulio talento mįslę. Bekompromisinis menininkas, visiškai atsidavęs muzikai, - ja alsavęs, jai tarnavęs, su ja kalbėjęsis... Ar išorinis žvilgsnis pajėgus bent kiek priartėti prie tokios asmenybės gelmių?“
„Aš – žmogus, kuriam sekėsi“ - pripažino pats Maestro. Nors likimas ir aukštuose postuose sėdintys biurokratai ne visada buvo palankūs dirigentui, tačiau daugybei jo didelių muzikinių svajonių vis dėlto buvo lemta išsipildyti. Nepaprastas asmenybės grynumas ir nežemiškumas, gilus, unikalus muzikos jutimas leido sukurti nepakartojamas kūrinių interpretacijas. Reiklus sau ir kitiems, be paliovos dirbantis, preciziško profesionalumo siekiantis dirigentas kartais stebino staigiais emocijų pliūpsniais, o kartais būdavo labai logiškas ir konkretus. Pastarąjį įspūdį kūrė iš fotografijų pažįstama J. Aleksos - santūraus erudito – išvaizda. Tačiau už dirigento pulto šis ūmus, bekompromisis žmogus atrodė kaip „Dievas ir siaubas“, „Piktasis gnomas“ ir visada buvo tarytum vienu laipteliu aukščiau kitų. Kita vertus, juk tokį jį – dirigentą – ir įsivaizduojame: vieną, vedantį paskui save ir esantį aukščiau kitų.
Koks iš tiesų buvo Jonas Aleksa, kurio rankų judesiai tvėrė magiškus kūrybos ženklus?
Loreta Narvilaitė
