Neseniai priimtame Administracinių nusižengimų kodekse numatytos sankcijos už Invazinių rūšių naikinimo, izoliavimo ar gausos reguliavimo priemonių nevykdymą, kuris užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 100 Eur ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 200 Eur.
Poveikis žmogui
Visos augalo dalys kaupia daug ypač stipraus alergeno – furanokumarino. Sosnovskio barščio sultyse yra medžiagų, kurios saulėje įjautrina odą ir gali sukelti 1-3 laipsnio odos nudegimus – iššoka vandeningos pūslės, kurios dažnai plyšta ir sunkiai gyja arba gali atsirasti rudų pigmentinių ilgai išsilaikančių dėmių. Panašų poveikį turi ir kiti Lietuvoje augantys augalai – jonažolės, rūtos.
Pjaunantiesiems žolę, einantiesiems per barščių sąžalynus reikia saugotis, kad ant odos nepatektų augalo sulčių, joms patekus – tuoj nuplauti vandeniu su muilu, prireikus kreiptis ir į medikus. Sultys paprastai sukelia uždegimą tiesioginėje saulės šviesoje, todėl reikia būti atsargiems saulėtomis dienomis.
Gyvuliams, ėdantiems Sosnovskio barštį, jautrumo saulėje nuo jo paprastai nebūna, nes jų odą dengia kailis, todėl saulės šviesa jų odos nepasiekia. Labiausiai tikėtina, kad gali nukentėti baltakailiai gyvuliai, nes jų oda turi mažai melanino ir neapsaugota nuo UV.
Naikinimo būdai
Viena iš veiksmingiausių priemonių Sosnovskio barščiams naikinti yra herbicidai. Galima sušvirkšti jų į stiebą (50 cm aukštyje apie 10 ml glifosato veikliosios medžiagos, vadinamos raundapu) arba nupurkšti visą augalą. Kovojant su Sosnovskio barščiais, reikia nepamiršti ir apsaugos priemonių. Visos kūno dalys privalo būti apsaugotos vandens nepraleidžiančiais drabužiais ir avalyne, būtina mūvėti pirštines, užsidėti apsauginę kaukę, akinius ir respiratorių. Baigus darbą, reikia saugotis, kad plika oda neprisiliestų prie augalų sultimis aptiškusių drabužių, avalynės, įrankių.
Jeigu Sosnovskio barštis atsirado žmogaus kieme, geriausiai jį iškart iškasti – įbesti kastuvą į 10–15 cm gylį ir nukirsti šaknį žemiau augimo kūgelio. Nukirtus šaknį, augalą galima sukompostuoti, bet žiedynus su sėklomis būtina leidžiamais būdais sunaikinti arba sudėti į tamsius plastikinius maišus, kad supūtų.
Jei kieme keliolikoje kvadratinių metrų sužėlė Sosnovskio barščiai, geriausiai juos nušienauti ir nušienautą vietą uždengti juodu polietilenu, ant viršaus užpilti žemių ar pan., užspausti kraštus. Taip laikyti apie pusantrų metų, nes po plėvele nevyksta fotosintezė, o karštomis vasaromis ta vieta išdeginama, ir augalai natūraliai sunyksta.
Patariama šienauti apsiniaukusią dieną: kaitinant saulės spinduliams suaktyvėja Sosnovskio barščių sultys ir, užtiškusios ant žmogaus odos, gali smarkiai ją nudeginti.
Atsikratyti Sosnovskio barščių gali padėti ir intensyvus šienavimas. Naudojantis saugos priemonėmis, galima nupjauti žiedynus, juos sudėti kur nors į krūvą, kad sudžiūtų, nesunokintų sėklų.